„Ką mes matome iš valstybės programų, kurias pristatė Europos Komisijai tiek Lietuva, tiek kaimynės, – kad Lietuva nusiteikusi dar pakankamai dosniai skatinti ekonomiką, pakankamai nemažai lieti energijos į ūkį, palyginti su kaimynėmis, nepaisant to, kad mūsų šalis krito mažiau. Man atrodo, kad tokiomis aplinkybėmis turėtume šiek tiek atidžiau elgtis su savo viešaisiais finansais ir to skatinimo jau tiek nereikia, kiek yra priplanuota“, – apžvelgdama šalies ekonomikos situaciją, antradienį sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Kaip matome pagal valdžios sektoriaus skolos lygį, išsišauname labai stipriai į priekį ir lenkiame Latviją, kuri stovėjo netgi šiek tiek prastesnėse startinėse pozicijose“, – sakė ekonomistė.
Indrė Genytė-Pikčienė. G. Savickio / ELTOS nuotr.
Jos teigimu, šiuo metu reikėtų labiau orientuotis į ekonomikos transformaciją ir efektyvumą.
„Šiek tiek per daug įsijautėme į ekonomikos gaivinimą, nors, kaip matome, gaivinimo praktiškai nereikia. Reikėtų dabar labiau orientuotis į transformaciją, į efektyvumą ir stiprinti turimus ekonomikos raumenis tolesnei konkurencingai plėtrai“, – teigė ekonomistė.
Šių metų Stabilumo programoje numatyta, kad valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje gali siekti 52,1 proc. Pagrindinė skolos didėjimo priežastis pastaraisiais metais susijusi su skolinimusi pagalbos priemonėms, susijusioms su pandemija.
Naujausi komentarai