Vis dėlto VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus laikosi pozicijos, kad nuolatinis aiškinimas dėl atsilikimo pažangiausių technologijų srityje tėra nepagrįsta saviplaka. Anot ekonomisto, darant išvadas dėl pramonės konkurencingumo, pirmiausia reikėtų vertinti bendrą euro zonos eksporto apimtį, kuri išlieka auganti.

Europą pralenks JAV

Euro zonos pramonės bendrovių pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) liepą gerokai nuvylė rinkos lūkesčius – jis siekė 49,6 punkto ir nukrito žemiau 50 punktų ribos, skiriančios ekonomikos susitraukimą ir augimą.

JAV pramonės sektoriaus PMI indeksas viršijo augimo ribą ir liepą siekė 52,3 punkto, nors rinkos dalyviai tikėjosi, kad indeksas sieks 52 punktus. Taigi, amerikiečių pramonė netgi šiek tiek viršijo lūkesčius.

Europos gamybos sektorių perspektyvos prastėja jau kelerius metus iš eilės.

Tačiau, vertindamas Europos pramonės konkurencingumą, ekonomistas R.Rudzkis siūlo atkreipti dėmesį ne tik į naujausius pramonės indeksus, bet ir į bendras ekonominio augimo tendencijas.

„Jeigu pažiūrėtume pastarųjų penkerių metų statistinius duomenis, pamatytume, kad su Europos pramone nieko gero. 2019 m., kai dujos buvo dešimt kartų pigesnės negu dabar, nafta buvo du kartus pigesnė negu dabar, kitos žaliavos irgi buvo pigesnės, centrinis bankas didino pinigų masę, palūkanos buvo nulinės, Europoje buvo visiškos šiltnamio sąlygos, o kokie buvo augimo rodikliai? Euro zonos ekonomika išaugo vos 1,6 proc.“, – agentūrai ELTA kalbėjo R.Rudzkis.

Apskritai, VU profesorius sako su nerimu žiūrintis į Europos pramonės perspektyvas, kadangi svarbiausios jos ekonomikos dar iki pandemijos, Rusijos karo Ukrainoje, infliacinio spaudimo demonstravo ne itin džiuginančius ekonomikos augimo tempus.

„Jau trečius metus Vokietijos pramonė krito dar be jokių dabartinių šokų. Europos gamybinių sektorių perspektyvos prastėjo jau kelerius metus iš eilės“, – tvirtino jis.

Nemato niūrių perspektyvų

Tačiau ekonomistas A.Bartkus nebuvo įtikintas tokiomis niūriomis euro zonos pramonės perspektyvomis. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad Europos įmonės ir toliau sėkmingai plėtojo savo parduodamos produkcijos apimtį svarbiausiose rinkose.

„Na, laba diena... tegul man tokį dalyką pagrindžia duomenimis. Pasižiūrėkime, kaip juda Europos eksportas. Pavyzdžiui, viena iš svarbiausių rinkų Europai yra Kinija, ji didelė pagal savo mastą. Europos eksportas į ten buvo augantis. Pavyzdžiui, net ir iki karo eksportas į tą pačią Rusiją irgi buvo augantis“, – tikino VU docentas.

Meta iššūkį ir Azija

Vis dėlto R.Rudzkis savo abejones dėl Europos pramonės konkurencingumo grindžia pastebėjimu, kad euro zonos pramonė remiasi aukštos pridėtinės vertės produkcija, bet ne pačiomis naujausiomis ir pažangiausiomis technologijomis kaip šioje srityje dominuoja JAV. Srityse, kuriomis savo ekonomiką grindžia Europos įmonės, joms, anot profesoriaus, didelį iššūkį meta Azijos šalys, tokios kaip Pietų Korėja, Japonija, Singapūras ir ta pati Kinija.

„Informacinės technologijos, biotechnologijos, taikomasis mokslas – visur JAV yra toli priekyje, palyginti su ES. Kas gamina šiuolaikinius superkompiuterius ar tuos pačius išmaniuosius telefonus: Europa ar JAV? Tai, kad surenkama Kinijoje, – nesvarbu, nes gaminama pagal JAV dizainus“, – aiškino jis.

„Jungtinės Valstijos yra pirmaujančios priešakinėse technologijose ir konkurenciją joms kelia ne Europa, o pirmiausia Azija“, – pabrėžė R.Rudzkis.

Užsimiegojo: pasak prof. R.Rudzkio, Europoje buvo visiškos šiltnamio sąlygos. Kokie buvo augimo rodikliai? Euro zonos ekonomika išaugo vos 1,6 proc. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Sudėtinga pamatuoti

A.Bartkus sako, kad tokius aspektus kaip technologinę lyderystę apskritai yra sudėtinga pamatuoti konkrečiais kriterijais, kadangi tokie sektoriai, kaip elektromobilių pramonė, mobiliųjų technologijų gamyba „nesusiveda į vieną įvertinimą“.

Anot ekonomisto, tokiose srityse kaip kosmoso technologijos europiečiai niekada nepirmavo ir nesiekia pirmauti, nes tai yra būtent JAV niša. Tai, kad Europa galbūt ir atsilieka kokiame nors konkrečiame technologiniame sektoriuje, bet bendra eksporto apimtis toliau auga, jo požiūriu, nereiškia, kad tai „mūsų ekonomikai palieka blogą atspaudą“.

Tačiau A.Bartkus sutinka, kad kai kuriuose sektoriuose pagrindiniai konkurentai euro zonos įmonėms yra ne amerikiečiai.

„Transporto srityje Europai konkurenciją kuria net ne JAV, o korėjiečiai. Konkurencinių iššūkių yra, bet nėra akivaizdžių ženklų, kad, tarkime, Europos automobilių gamintojai prarado savo rinkas Azijoje“, – tikino VU docentas ir kartu pabrėžė, kad, europiečiams nuolat nuogąstaujant dėl konkurencinio atsilikimo konkrečioje srityje, kinai taip pat suka galvą, kaip pasivyti euro zonos ir JAV įmones, kurios technologiškai yra priekyje.

„Toks įspūdis, kad visi inovatoriai plaka save, kaip jie atsilieka. Tačiau čia tik jausmas – reikia žiūrėti eksporto apimtį. Čia mums gana neblogai sekėsi“, – įsitikinęs A.Bartkus.