Pasak A. Katausko, sąžininga ir socialiai atsakinga veikla nėra tapatu.

„Reikia atskirti du dalykus – tai trendinimas socialiai atsakingo verslo (...), kitas dalykas (...) – sąžininga, etiška veikla. Sąžininga, etiška veikla pati savaime nėra kažkuo išskirtinė, daugelis verslų taip ir turėtų veikti. Kažkokių pliusų sau prisidėti tokiais atvejais nelabai yra“, – teigė komunikacijos specialistas.

Socialiai atsakingas verslas, pasak jo, yra toks, kuris savo kultūroje, veikloje ir bendravime veikia su suvokimu, kad dalis to, kas yra gaunama iš visuomenės, turi jai būti grąžinama atgal. Tai, jo teigimu, vyksta ne vien per mokamus mokesčius ar išlaikomus darbuotojus.

„Dažniausiai tas grąžinimas vyksta pelno sąskaita – išspręsime problemas ar prisidėsime prie problemų, kurios svarbios visuomenei, sprendimo“, – Eltai sakė jis.

Visgi, kaip teigė jis, būtina atskirti, kokiems tikslams pasiekti vartojama socialinės atsakomybės sąvoka, nes, pasak A. Katausko, ja naudojamasi, pavyzdžiui, siekiant padidinti pardavimus.

„Vienas aspektas – kaip tai yra naudojama ir kokiems tikslams tai yra naudojama. Apskritai verslas labai sunkiai apie tai šneka, bet realiai turime tokią sąvoką kaip socialinis marketingas. Kai tu, pasinaudodamas socialine problema, bandai kurti dalykus, kurie duos pardavimus. Iš tikrųjų verslas, kuris gali kažką padaryti, ir imasi tą daryti, nors galėtų ir nedaryti, tai jau yra tam tikra turimos kultūros išraiška. Nes socialinė atsakomybė yra organizacijos kultūros dalis, ne veiklos“, – teigė jis.

Pasak jo, kartais veiksmai, kuriuos šalies politikai traktuoja kaip socialiai atsakingus, viso labo yra tam tikra verslo strategija, jiems atnešanti finansinę naudą.

„Kai mes pradedame nagrinėti politikų pasakymus, pavyzdžiui, „pažiūrėsime, kuris čia socialiai atsakingas, neatleidinės darbuotojų“, (...) tai nėra apie tikrąją socialinę atsakomybę. Verslas turi tam tikrą strategiją – kai kuriems verslams savo darbuotojų krizinėmis situacijomis neatleidinėti, juos perleisti, išnuomoti, mokėti papildomą atlyginimą yra gal netgi tam tikra finansinė nauda, skaičiuojant į priekį, nes nereikės vėliau ieškoti tų darbuotojų“, – tikino komunikacijos specialistas.

Taip pat, pasak A. Katausko, svarbus kontekstas, kuriame tam tikras verslas veikia.

Šitoje krizinėje situacijoje praktiškai neįmanoma identifikuoti, kur buvo bandoma po socialine atsakomybe paslėpti kažką, o kur yra daromi dalykai, kuriuos tiesiog reikia daryti, nes tai vertės kūrimas.

„Kitas dalykas – bendras kontekstas. Kai matome organizacijas, kurios, galinčios kažko nedaryti, priima sprendimą, kuris yra finansiškai joms akivaizdžiai nenaudingas dabartinėje situacijoje, (...), bet tai yra svarbu visuomenei. (...) Manau, kad dabartinėje situacijoje atskirti, kur yra labai sausas paskaičiavimas verslų, o kur yra pačios kultūros klausimas, yra labai sudėtinga“, – sakė komunikacijos ekspertas.

Pasak jo, šiuo metu, šalyje įvedus karantiną bei trūkstant įvairių apsaugos priemonių, pavyzdžiui, medicininių kaukių, dezinfekcinio skysčio, sunku atskirti išties socialiai atsakingus verslus.

„Šitoje krizinėje situacijoje praktiškai neįmanoma identifikuoti, kur buvo bandoma po socialine atsakomybe paslėpti kažką, o kur yra daromi dalykai, kuriuos tiesiog reikia daryti, nes tai vertės kūrimas“, – teigė jis.

Be to, šiuo sudėtingu laikotarpiu, jo teigimu, spaudimas verslui dėl atitinkamo jo elgesio yra žymiai padidėjęs.

„Dabartinėje situacijoje – taip, verslas patiria spaudimą. Jei mano sektoriaus įmonė daro kažką, aš nedarydamas tampu blogesniu pagal nutylėjimą. Užsikuria tam tikras ratas“, – sakė A. Katauskas.

Pasak komunikacijos specialisto, per visuomenės spaudimą gali būti gaunami arba prarandami dideli finansiniai resursai. Nes, kaip teigė jis, „visuomenė gali nuspręsti, pavyzdžiui, pirkti produkciją iš to verslo, kuris deklaruoja esąs socialiai atsakingas, o ne iš to, kuris nieko nedaro“. Tad socialinė atsakomybė, pasak jo, yra ne kiek įvaizdžio formavimo, bet reputacijos dalis.

A. Katausko teigimu, netolimoje ateityje keisis socialiai atsakingo verslo sąvoka.

„Aš manau, kad keisis pati socialiai atsakingo verslo sąvoka. Pati sąvoka pastaruoju metu yra degradavusi (...). Aš asmeniškai manau, (...) kad mes pradėsime labai stipriai bausti, kurie naudojasi tokiomis situacijomis, pavyzdžiui, savo pelnams pasiekti. Antras dalykas, mes kitaip suvoksime, kas yra pasirūpinimas, kad tai nėra vien mano verslo, o visos visuomenės reikalas“, – apibendrino jis.

Verslas yra atsakingas tiek, kiek visuomenei tai rūpi.

„Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas teigia, kad pagrindinės socialiai atsakingo verslo savybės yra jo skaidrumas ir „žaidimas pagal taisykles“.

„Verslas yra atsakingas tiek, kiek visuomenei tai rūpi. (...) Jeigu piliečiai pradeda kreipti į tai dėmesį, reikalauja atsakomybės, tokie klausimai, kaip aplinkosauga, darbuotojų teisių apsauga, iškeliami kaip prioritetiniai, tai ir įmonės atitinkamai yra priverčiamos prisitaikyti“, – teigė ekonomistas.

Vis dėlto, pasak jo, dažnu atveju socialinė atsakomybė tampa priedanga įmonėms pagražinti savo metines ataskaitas, kas neretais atvejais neatitinka realios situacijos.

Pasak Ž. Maurico, keičiantis visuomenei, keičiasi ir požiūris į tai, kaip turi veikti verslas.

„Požiūris į socialinę atsakomybę keičiasi, nes visuomenė keičiasi. Labiausiai šitie dalykai koreliuoja su visuomenės turtingumu. Kuo visuomenė turtingesnė tampa, (...) tuo žmonėms pradeda labiau rūpėti kiti dalykai“, – Eltai teigė jis.

Ekonomisto manymu, pagrindinis įmonių tikslas turi būti pelno siekimas, o socialinė atsakomybė negali tapti pirmine verslo funkcija.

„Didžiausia verslo socialinė atsakomybė, manau, yra pridėtinės vertės kūrimas, įmonės turi mokėti mokesčius. Jeigu iš įmonių pradedama reikalauti papildomų dalykų arba netgi reikalaujama, kad tai taptų jų pirmine funkcija, tokiu atveju ekonomika gal išsikreipti. (...) Įmonės, bandydamos parodyti, kad yra tokios, (...) gali pradėti netgi klastoti duomenis, kad tik įtilptų į tą visuomenės spaudimą. (...) Įmonių tikslas turi būti uždirbti pelną, kurti pridėtinę vertę“, – sakė Ž. Mauricas.