BNS naujienų agentūra paprašė 13 ekonomistų įvertinti energijos kainų augimo poveikį perkamajai galiai, atsižvelgiant į Vyriausybės suplanuotas švelninančias priemones, augančius atlyginimus, išmokas.

Didžioji dalis ekspertų mano, jog būsimas kainų augimas skirtingai paveiks žmonių grupes, tačiau valdžios priemonės nekompensuos prekių ir paslaugų brangimo, todėl vartojimas mažės.

Visgi vienas ekspertas teigė, kad daugeliui gyventojų įtakos tai neturės. Anot jo, Lietuvos namų ūkiai dar niekada nebuvo tokie turtingi ir atsparūs tokiems „nemalonumams“.

Ekonomistai taip pat vertino, kiek, jų manymu, gali tęstis dujų ir elektros kainų augimas pasaulio rinkose. Dalis teigė, kad šiemet kainos dar gali augti, vėliau jos stabilizuosis, bet išliks aukštos. Ekspertų vertinimu, situacija priklausys nuo ekonominių, politinių ir gamtinių reiškinių.

Energijos kainų šuolis padidins infliaciją

Didžioji dalis ekonomistų teigė, kad energijos kainų šuolis padidins infliaciją, o ji sumažins gyventojų perkamąją galią.

„Atlyginimų ir senatvės pensijų augimas Lietuvoje išliks spartesnis nei vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimas, tačiau išaugusi infliacija pablogins vartotojų lūkesčius, o tai, tikėtina, sumažins namų ūkių išlaidas, tad žiemą, matyt, neišvengsime vartojimo augimo smuktelėjimo“, – teigė banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ekspertai taip pat pabrėžė, jog brangesnės energijos poveikis sustiprės, kai kainų šuolis pasijus prekių gamybos grandinėje. Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojos, finansų ekspertės Astos Klimavičienės, amortizuojančios priemonės gali būti nepakankamos, be to, jos nekompensuos prekių ir paslaugų brangimo, kurį lems brangstanti energija.

ISM universiteto profesorius Tadas Šarapovas pastebėjo, kad neapmokestinamųjų pajamų dydžio bei minimalios algos didinimas taip pat prisidės prie infliacijos skatinimo.

Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad poveikis perkamajai galiai bus, tačiau įtempta situacija Lietuvos darbo rinkoje ir spartus atlyginimų augimas kompensuos infliacijos augimą.

„Labai realu, kad šiemet vidutinis atlyginimas Lietuvoje padidės apie 10 proc., o tai reiškia, kad atlyginimai šiemet vis tiek augs sparčiau nei kainos. Kitaip kalbant, Lietuvoje ekonomikos augimas kompensuos energetinių išteklių kainų augimo poveikį vartotojų finansams“, – teigė jis.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad artimiausiais mėnesiais elektros, gamtinių dujų, šilumos kainų augimas bus didesnis negu gyventojų pajamų, o Vyriausybės ketinimai tik pristabdys perkamosios galios mažėjimą.

Poveikis gyventojams bus skirtingas

Ekonomistų vertinimu, kol vartojimo prekių ir paslaugų kainos kyla lėčiau nei atlyginimai ir išmokos, tol gyventojų perkamoji galia didėja, tačiau kai kurie atkreipia dėmesį, jog ekonomikos vystymasis Lietuvoje nėra tolygus. Kai kurie jų teigė, jog didžiausias poveikis bus mažiausiai uždirbančių perkamajai galiai.

Pasak INVL ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, pajamos ir jų augimo tempas, analizuojant skirtingais sektoriniais, profesiniais, socialiniais ar regioniniais pjūviais, labai skiriasi.

Vidutiniam gyventojui dėl brangstančios energijos iššūkių kilti neturėtų, tačiau tiems, kurių išlaidos energijos prekėms sudaro didesnę vartojimo krepšelio dalį, situacija gali būti sudėtingesnė.

„Paūmėjusios infliacijos, kuomet brangsta praktiškai viskas, išvengti sunku, tad tikrai atsiras gyventojų, kuriems atlyginimas nekilo, bet infliacijos poveikio išvengti nepavyko, nes brangstantys energijos nešėjai per augančias verslo sąnaudų eilutes ilgainiui netiesiogiai katalizuos ir kitų prekių ir paslaugų kainų augimą“, – teigė ji.

„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė teigė, kad mažesnių pajamų  žmonėms, kurių ir būstas dažniausiai yra žemesnės energinės klasės, ir pajamos neauga taip sparčiai, perkamosios galios sumažėjimas turėtų būti didžiausias.

Lietuvos banko ekonomistės Lauros Mociūnaitės teigimu, šiemet ir kitąmet atlyginimų augimas daugiau nei dukart viršys infliaciją, tad žmonės prekių ir paslaugų galės įsigyti daugiau. Be to, išaugus santaupoms vidutinis gyventojas brangstančios energijos poveikio itin nepajus.

„Vidutiniam gyventojui dėl brangstančios energijos iššūkių kilti neturėtų, tačiau tiems, kurių išlaidos energijos prekėms sudaro didesnę vartojimo krepšelio dalį, situacija gali būti sudėtingesnė“, – teigė L. Mociūnaitė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė Guoda Azguridienė mano, kad Vyriausybės numatytos priemonės pagelbės tik tam tikroms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, gyvenantiems iš išmokų arba gaunantiems mažiausias pajamas. Anot jos, darbo užmokesčio augimas taip pat nėra tolygus pagal sektorius, o jei įmonėms kaštai taps nepakeliami, jos gali ne tik nedidinti atlyginimų, bet ir atleisti darbuotojus.

Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad daugeliui žmonių energijos išteklių kainų augimas įtakos neturės.

„Vidutinis darbo užmokestis šiuo metu yra 170 eurų didesnis nei prieš metus, tuo tarpu vidutinio buto šildymas turėtų pabrangti apie 20 eurų per mėnesį. Tiesa, kai kurių didesnių ir mažiau energetiškai efektyvių butų savininkų sąskaitos išaugs ženkliau, bet vis tiek šis energetinių išteklių kainų šuolis nėra tai, kas galėtų parklupdyti daugelį gyventojų“, – teigė N. Mačiulis.

Anot jo, bedarbiams, mažiau uždirbantiems ar senjorams ši našta gali būti sunkiau pakeliama, tačiau jie gali gauti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį. Pasak N. Mačiulio, vidutinio vartotojo krepšelyje išlaidos šildymui, dujoms ir elektrai sudaro tik 6 proc. visų išlaidų.

„Žinoma, nemalonu išleisti pinigus didesnėms šildymo ir elektros sąskaitoms vietoj galimybės daugiau sutaupyti ar nupirkti dosnesnes kalėdines dovanas, bet, pripažinkime, Lietuvos namų ūkiai dar niekada nebuvo tokie turtingi ir atsparūs tokiems nemalonumams“, – sakė N. Mačiulis.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė taip pat teigė, kad žmonės dažniau pastebi išaugusias kainas, nes jos vizualiai matosi parduotuvėse ir sąskaitose, o išaugusios pajamos priimamos kaip duotybė ir į tai kreipiamas mažesnis dėmesys, todėl mažiau uždirbantieji linkę labiau taupyti.

Šiemet energijos išteklių kainos dar gali augti

Dalis ekspertų mano, jog šiemet pasaulinės energijos kainos dar gali augti, vėliau jos stabilizuosis, bet išliks aukštame lygyje.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas mano, kad kainos tikriausiai sparčiai nebekils, bet gali negrįžti į buvusį lygį. Anot jo, net jei jos nesikeis, jau darys įtaką kitų metų produkcijos kainoms.

„Labai tikėtina, kad pirmąjį kitų metų pusmetį turėsime aukštas kainas ir infliaciją. Vėliau kainos stabilizuosis, išliks aukštame lygyje, bet infliacija gal ir nebus didelė. Situaciją gali apversti šalta žiema, kai energetikos išteklių poreikis staigiai išaugtų ir turėtume dar aukštesnį kainų lygį“, – sakė jis.

A. Izgorodino teigimu, energetikos kainų augimas dar tęsis bent iki šių metų pabaigos. Anot jo, sunku tikėtis, kad išteklių pasiūlos krizė Europoje bus greitai išspręsta, nes dujų saugyklos Europoje užpildytos prasčiausiai per maždaug dešimt metų, artėja šildymo sezonas, augs dujų paklausa.

I. Genytė-Pikčienė taip pat teigė, kad dabartiniai rinkos disbalansai, ribota pasiūla, išsekusios naftos atsargos ir prieš šildymo sezoną nepakankamai užpildytos dujų saugyklos išsivysčiusiose šalyse greitų pokyčių nežada.

Dalis ekonomistų visgi neprognozavo, kiek kainų augimas gali tęstis – tai priklauso nuo ekonominių, politinių ir gamtinių reiškinių, kuriuos įvertinti sudėtinga.

„Turbūt labiausiai energijos kainų augimas priklausys nuo pasaulio ir didžiųjų šalių ekonomikos augimo tempo. Iki šiol šios perspektyvos buvo tik gerinamos, tačiau pamažu ima rastis signalų, kad spartus augimas gali baigtis. Tie signalai visų pirma yra spartėjanti infliacija tiek dėl energijos, tiek dėl žaliavų bei transporto kainų augimo – ji gali pakeisti vyriausybių ir centrinių bankų ekonomikų skatinimo planus“, – teigė J. Kalendienė.

T. Povilauskas mano, kad situacija priklausys nuo to, kokia bus žiema, todėl elektros ir gamtinių dujų rinkos dalyviams reikia ruoštis įvairiems scenarijams.

„Jeigu žiema bus istoriškai šalta, pabaigoje gali tekti pirkti dujas tarptautinėje rinkoje dar didesnėmis kainomis negu dabar ir iki tokio (scenarijaus – BNS), kad situacija normalizuosis pasaulyje padidinus dujų gavybą ir žiemai esant šiltai“, – sakė T. Povilauskas.

Jo teigimu, energetikos problemas galima išspręsti, tik tam reikia laiko – jo nuomone, kitą pavasarį gamtinių dujų ir elektros kainos bus gerokai mažesnės nei šiuo metu.

„Tik tiek, kad kitų metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius Europa turės užsipildyti ir taip jau mažas gamtinių dujų atsargas, todėl tai neleis 2022 metais dujų kainai taip greitai grįžti prie to lygio, kurį buvom įpratę matyti“, – kalbėjo SEB ekonomistas.

A. Klimavičienė prognozavo, kad ilgainiui energetikos kainų augimas išliks, nors ir nuosaikesnis. Tuo metu T. Šarapovas teigė, kad kainos galėtų augti vienerius-dvejus metus.

N. Mačiulis sako, kad kainų augimas jau baigėsi ir šių metų pabaigoje jos turėtų pradėti normalizuotis. Anot jo, dabartinis dujų kainų šuolis ir su tuo susijęs elektros pabrangimas bus trumpalaikis.

„Rusijai paskelbus, kad dar šiemet padidins dujų eksportą į Europą, matėme jų kainų sumažėjimą. Pasaulyje dujų netrūkta, todėl trumpalaikiai tiekimo sutrikimai bus greitai pašalinti. Dėl šios priežasties kai kurių politikų pasvarstymai apie laikiną lengvatinį PVM dujomis ar kitas priemones, perkeliančias naštą nuo dujų vartotojų visiems gyventojams, yra nesusipratimas ir neturėtų būti toliau svarstomi“, – teigė ekonomistas.

Ž. Mauricas taip pat mano, kad kainų augimas turėtų stabilizuotis artimiausiu metu, tačiau yra didelė grėsmė, kad jos gali išsilaikyti aukštos iki 2022 metų pavasario. Anot jo, besitęsiantis ekonomikos atsigavimas bei artėjanti žiema didins elektros ir dujų paklausą Europoje, tad sunku tikėtis, kad artimiausiu metu elektros kaina grįžtų į priešpandeminį lygį.

L. Mociūnaitė teigė, jog šiemet rinkoje dar galima tikėtis kainų augimo, bet kitų metų pirmoje pusėje jos turėtų sumažėti. Anot jos, laikina greito ekonomikos atsigavimo ir blogų orų įtaka leidžia tikėtis, kad ateityje dujų kainos turėtų sumažėti.