Lietuvoje ketvirtadienį įvedus bendrą Europos Sąjungos valiutą - eurą - ir šaliai tapus 19-aja euro zonos nare, ekonomistai bei verslininkai tikisi daugiau stabilumo ir pigesnio skolinimosi, tačiau politologai perspėja, kad tai gali paskatinti nepagrįstą valdžios išlaidavimą.

Banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, didžiausia nauda susijusi su mažesne valstybės skolinimosi kaina.

„Lietuva gali skolintis už mažesnes palūkanas dėl to, kad taps euro zonos nare ir nebeliks valiutos kurso rizikos, nes iki šiol Lietuva skolindavosi užsienio valiuta - eurais, o pajamas gaudavo nacionaline valiuta - litais. Reikėdavo susimokėti rizikos premiją ir tai nemažai kainuodavo“, - BNS sakė N.Mačiulis.

Ekonomistas mano, jog per 5-6 metus refinansavus visas valstybės paskolas, Lietuva turėtų sutaupyti apie 400 mln. litų (115 mln. eurų), o šios lėšos galėtų būti paskirstytos kitoms sritims.

Galimą spartų kainų didėjimą po euro įvedimo jis pavadino mitu, nes to nebuvo nei Estijoje, nei Latvijoje.

Finansų grupės „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, jog euras paskatins prekybą ir padės pritraukti investicijas.

„Euras suteiks galimybę pritraukti daugiau užsienio investuotojų į Lietuvą. Euras padės lengviau eksportuoti prekes į euro zonos valstybes. Darbuotojai lengviau galės palyginti darbo užmokestį su kitomis valstybėmis. Tai iššūkis įmonės, nes reikės kelti darbo užmokesčius, kad įmonės darbuotojus sustabdytų nuo emigravimo“, - teigė Ž.Mauricas.

Jo teigimu, euras sukurs stabilumo jausmą, nes Lietuva pagaliau pradės kaupti rezervą.

„Prisidėsime prie ES ir euro zonos fondų, kurie skirti gelbėti į bėdą pakliuvusias valstybes. Turėsime galimybę, esant sunkiai situacijai, pasinaudoti tuo fondu. Laimėsime daugiau nei pralaimėsime“, - aiškino Ž.Mauricas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius, politologas Vincentas Vobolevičius mano, jog galimybė skolintis pigiau gali paskatinti kai kurias politines grupes pradėti neatsakingai išlaidauti.

„Klausimas kyla, ar politikai atsakingai naudosis mažesniais skolinimosi kaštais. Šiuo atveju tikrai politikams kils pagunda padidinti išlaidas savo rėmėjams ir taip laimėti rinkimus. Jeigu nesugebėsime suvaldyti šio dalyko, mes prisiskolinsime ir nueisime Graikijos keliu bei sukelsime daug problemų“, - BNS kalbėjo V.Vobolevičius.

„Kainos kils nežymiai. Ateis savivaldybių rinkimai ir žmonės matys, kad kainos baisiai nepakilo. Toje vietoje teigiamas dalykas bus valdantiesiems ir padidės euro optimistinių nuomonių balansas“, - pridūrė V.Vobolevičius.

Pasak eksperto, po euro įvedimo turėtų padidėti įtampa tarp partijų, kurios pasisako už atsakingą nacionalinio biudžeto sudarymą, ir tarp populistinių partijų, kurios norėtų padidinti išlaidas, kad pritrauktų daugiau rinkėjų. Iki šiol ši įtampa nebuvo didelė, nes skolinimasis buvo per brangus.

Jo teigimu, gyventojai ilgainiui gali labiau susidomėti euro zonos problemomis, nes Lietuvai tapus euro zonos nare, bus manoma, kad visi euro zoną veikiantys veiksniai darys tiesioginę įtaką Lietuvai.

„Už 5-6 metų mes tapsime labiau politiškai priklausomi nuo to, kas vyksta euro zonoje, nors iš tikrųjų jau seniai buvo priklausomi tiesiogiai. Kai turėsime eurą, bet kokie euro zonos ekonomikų „žagsėjimai“ mūsų politikoje galės įgyti garsesnį atgarsį, nes žmonių mintyse mes būsime tiesiogiai nuo visko priklausomi“, - BNS teigė V.Vobolevičius.

Lietuvos verslo atstovai teigia, kad būtent mažesnės palūkanos leis pigiau skolintis naujoms investicijoms, o euras gali užtikrinti stabilesnį investavimo klimatą.

Vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo įmonės Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius BNS teigė, kad pieno sektoriuje nebus didelių pokyčių po euro įvedimo, tačiau nebereikės išleisti papildomų kaštų konvertuojant valiutas.

„Pieno verslas yra globalus. Visiškai ilgam laikotarpiui euro įvedimas nedarys įtakos verslui. Kaip dirbame, taip ir dirbsime. Plėtrai ir stipresniam įsitvirtinimui euro zonoje euro įvedimas taip pat įtakos neturės“, - aiškino G.Bertašius.

Suomijos kapitalo energetikos bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ vadovas Vitalijus Žuta sakė, kad euras didžiausią įtaką darys esantiems ir būsimiems investuotojams, pirmiausia dėl pingančių paskolų, tačiau ar padaugės investuotojų, priklausys nuo politinių sprendimų.

„Investicijos ne nuo valiutos priklauso, o nuo politikos, ar yra palankus klimatas, ar ne. Energetikos sektoriuje stabilumo visada norėtųsi daugiau paskutiniu metu. Viliamės, kad stabilumo euras šiek tiek įves“, - BNS kalbėjo V.Žuta.

Jo teigimu, verslas, kaip ir valstybė, taip pat gaus naudos, refinansuodamas senas paskolas, paimtas didesnėmis palūkanomis.

Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius BNS tvirtino, kad euro įvedimas vežėjams didelės įtakos neturės, tačiau valiutų konvertavimo eliminavimas kiek sumažins finansinius kaštus.

Lietuva sausio 1 dieną tapo 19-aja euro zonos nare. Nuo šiol visos trys Baltijos regiono valstybės turi vieną valiutą - eurą.

Estija prie euro zonos prisijungė 2011 metų sausio 1 dieną, o Latvija - 2014 metų sausio 1 dieną.