Nors kainų šuolį po euro įvedimo pernai prognozavo kone 9 iš 10 gyventojų, tačiau šių metų pradžioje fiksuojamos atvirkštinės tendencijos - vartojimo prekės ir paslaugos pinga. Statistikos departamento duomenimis, sausį, palyginti su gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1,3 proc., o vasarį prognozuojama 0,3 proc. mėnesinė defliacija.

Pasak makroekonomikos specialistų, Lietuvai pavyko įvesti eurą infliacijos požiūriu tinkamiausiu metu - kai prekių ir paslaugų kainas žemyn tempia atpigę energetiniai ištekliai. Tai sumažino ir visuomenės nerimą dėl galimo kainų šuolio. "Eurobarometro" tyrimų duomenimis, per keturis mėnesius iki š.m. sausio gyventojų, manančių, kad dėl euro įvedimo kils kainos, sumažėjo trečdaliu - nuo 86 iki 58 procentų.

DNB banko vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės nuomone, bendras euro įvedimo poveikis infliacijai Lietuvoje gali būti šiek tiek mažesnis nei kaimyninėje Latvijoje. Skaičiuojama, kad dėl euro įvedimo infliacija Latvijoje padidėjo iki 0,21 proc. - panašiai kaip ir kitose pastaraisiais metais į euro zoną įstojusiose šalyse: Estijoje - 0,3 proc., Maltoje - 0,2 proc., Slovakijoje - 0,25 procento.

"Lietuvoje kainų apvalinimas dėl euro išsitęsė laiko požiūriu ir prasidėjo jau pirmaisiais 2014 m. mėnesiais. Eurą įvedus kainų apvalinimo "apetito" nebebuvo, arba jis buvo iš dalies išblėsęs. Galima teigti, kad Lietuvoje kainų apvalinimo įtaka infliacijai buvo mažesnė, kadangi pasitikome eurą turėdami kur kas mažesnę infliaciją nei kaimyninės Baltijos šalys - Latvija pernai ir, ypač, Estija 2011 metais. Verslininkai turėjo ir mažiau motyvacijos, ir kainodaros erdvės kelti kainas, kadangi privalėjo įvertinti konkurencinę aplinką ir galimą rinkos dalies praradimą konkurentams nepasekus jų pavyzdžiu", - sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, natūralu, kad gyventojams pernai nerimą kėlė kai kurių šalių nemaloni patirtis - ne visoms euro zonos narėms, ypač senbuvėms, pavyko suvaldyti kainų dinamiką euro įvedimo momentu.

"Tačiau šviežesnės euro zonos narės rado sėkmingų receptų, kaip motyvuoti ūkio dalyvius bendram tikslui ir išvengti neigiamų euro įvedimo pasekmių kainoms. Lietuvai labai pasisekė, kad pavyko sėkmingai įgyvendinti šią gerą patirtį, o metas euro įvedimui buvo itin palankus dėl žemyn krypstančių pasaulinių maisto ir energetikos žaliavų kainų vektorių", - sakė banko DNB vyriausioji analitikė.

G. Nausėdos teigimu, praėjusiais metais išties retas gyventojas galėjo numatyti būsimą pasaulinį naftos ir degalų kainų nuopuolį.

"Tai veikiau atsitiktinumas ir palankus Lietuvai sutapimas, kad būtent šiuo periodu patyrėme stiprų minėto antiinfliacinio veiksnio poveikį, kuris gerokai sumažino socialinę įtampą euro įvedimo proceso metu. Be to, valdžios institucijos gana daug pasidarbavo, kad techniniu požiūriu pinigų reforma būtų sklandi ir skaidri", - sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas.

Anot ekspertų, negalima teigti, kad valiutų pasikeitimas neturėjo absoliučiai jokios įtakos kainoms - pernai augo paslaugų kainos, o artėjantis euro įvedimas, tikėtina, buvo vienas šių augimo veiksnių. Tačiau, banko "Swedbank" vyresniosios ekonomistės Vaivos Šečkutės teigimu, per metus pabrangusios kai kurios paslaugos - odontologijos, būsto remonto ir priežiūros, nuomos, kirpyklų, maitinimo - sudaro gana mažą vartotojų krepšelio dalį, t.y. vos 5 proc. visų suvartojamų prekių ir paslaugų.

"Tuo tarpu daugelio pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų kainų tendencijos šiemet buvo palankios gyventojams. Tai greičiausiai ir lėmė tai, jog sumažėjo manančiųjų, kad euro įvedimas padidins infliaciją", - sakė "Swedbank" vyresnioji ekonomistė.

Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. sausio mėn. metinė infliacija buvo neigiama ir sudarė -1,4 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 0,1 procento. Remiantis departamento prognozėmis, vasario mėn. metinė infliacija gali būti neigiama ir sudaryti -1,6 proc., o vidutinė metinė infliacija taip pat gali būti neigiama ir sudaryti -0,1 procento.