Išsivysčiusių valstybių įmonių akcijos brangsta 4 metus, bet investuotojai mieliau tebesirenka obligacijas. Taip elgtis, anot ekspertų, žmones skatina saugumo jausmas ir abejonės, ar Vakarų šalių ekonomikų būklė jau pakankamai gera, kad jos augtų be centrinių bankų įsikišimo. Lietuviai laikomi itin atsargiais investuotojais, skiriančiais tam kuklias sumas.
Kur saugiausia ir kur pelningiausia investuoti, galvas suka daugybė žmonių visame pasaulyje. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų turimų pinigų laikoma bankuose kaip indėliai. Šių suma sumušusi visų laikų rekordus – daugiau nei 45 mlrd. litų. Nors indėlių palūkanos dabar nėra pačios patraukliausios.
O štai akcijų kursai, anot ekspertų, pasiekę piką. Uždirbti šiemet galėjo investavusieji beveik į bet kurią išsivysčiusią rinką – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Europos ar Japonijos.
„Šiais metais labai išryškėjo atotrūkis tarp to, kas darėsi išsivysčiusio ir besivystančio pasaulio akcijų rinkose. Jeigu išsivystęs pasaulis investuotojams davė teigiamą grąžą – apie 7 proc., tai besivystančio pasaulio akcijų rinkos šiais metais davė neigiamą grąžą“, – teigė „Swedbank“ Akcijų prekybos skyriaus Lietuvoje vadovas Marius Ignotas.
Anot ekspertų, rizikingų, bet ir solidžiausiu uždarbiu viliojusių besivystančių šalių akcijos maždaug dešimtmetį brango labiausiai dėl tikėjimo, kad šios rinkos perspektyvesnės už kitas. Bet po krizės žmonės tokio tikėjimo jau neturi. Jas nurungė Vakarų rinkos – dėl centrinių bankų skatinimo politikos ir dėl to, kad verslo savininkai per sunkmetį elgėsi patikimiau.
„Ne tai, kad investuotojai nemato arba nesupranta, jog Vakarų valstybiš ekonomikos laikosi sunkiau, nors Kinijo, Rusijos, Brazilijos ekonomikos auga ir pakankamai sparčiai. Investuotojai renkasi valstybes, eksportuojančias įmones, kurios veikia iš tiesų Vakaruose“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.
Lietuvių investuotojai laikomi konservatyviais, o ir tam skiriamos sumos – labai kuklios. Priežastis – palyginti su vakariečiais, dešimtis kartų mažesnis finansinis turtas ir patirties stoka. Skaičiuojama, kad investiciniuose fonduose yra apie 1,5–2 mlrd. litų; iki milijardo investavę akcijas perkantieji tiesiogiai.
Tačiau pastebima, kad apskritai investavimu į akcijas žmonės visame pasaulyje jau nusivylę ir pirmenybę teikia obligacijoms. O dalis šių vertybinių popierių, anot ekspertų, jau pervertinti ir pučiasi kainų burbulas. Tik nesutariama, kurių obligacijų – vieni sako, kad rizikingų, kiti - kad nerizikingų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į laukus jau išriedėjo pirmieji kombainai: ūkininkai prakalbo apie šiųmetį derlių3
Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo dviem-trim savaitėmis anksčiau nei įprastai – pirmieji kombainai į laukus išriedėjo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kitą savaitę turėtų išjudėti ir likusi Lietuva, sako ūkininkai. Kol k...
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje15
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Dėmesio: laikinai uždaromas eismas Sargėnų viaduku2
Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. ...
-
Naujausi pensijų fondo rezultatai stebina: gailiuosi, kad kaupiu, čia lyg lošimas kazino40
Kaupiantiems antroje pakopoje dauguma pensijų fondų per pirmą pusmetį procentais uždirbo dviženklę grąžą. Įdomu, kad prasčiausiai pasirodė daugiausiai klientų turintis ir turto valdantis „Swedbank“. Antroje pakopoje pradeda kaupt...
-
„Via Lietuva“ šiemet žada nutiesti bei suremontuoti 70 km dviračių takų2
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki šių metų pabaigos žada įrengti daugiau nei 40 kilometrų naujų pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje bei suremontuoti apie 30 km ...
-
Beveik 26 tūkst. žmonių pradeda kaupti antroje pakopoje, 34 tūkst. atsisakė3
Kaupti antros pakopos pensijų fonduose šiais metais nusprendė beveik 25,9 tūkst. žmonių, tuo metu dar beveik 33,9 tūkst. atsisakė tai daryti, rodo automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą rezultatai, pranešė „Sodra“. ...
-
Kauno apskrities gyventojai paramos gavėjams skyrė 6,5 mln. eurų1
2024 m. liepos 5 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, kad paramos gavėjus jau pasiekia pirmosios gyventojų paskirtos pajamų mokesčio (GPM) sumos. Šiemet prašymus skirti dalį sumokamo gyvento...
-
K. Starkevičius: EK neužkirto kelio naminės degtinės įteisinimui kaimo turizmo sodybose
Europos Komisija (EK) neprieštarauja siūlymui įteisinti tradicinio alkoholinio gėrimo – naminukės – gamybą kaimo turizmo sodybose. ...
-
Naujovės nuo liepos: motinystės išmoka įmotėms, ligos išmoka nuolatiniams globotojams
Įmotės, įvaikinusios vaiką, nuo šių metų liepos 1 d. gali pasinaudoti iki 30 kalendorinių dienų trukmės motinystės atostogomis ir jų metu gauti motinystės išmoką. Iki šiol įmotėms buvo nustatytos tik atostogos įvaikintam va...
-
„Litgrid“: daugiausia elektros birželį Lietuvoje pagamino saulės elektrinės1
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praneša, kad aukšta temperatūra ir poreikis vėsintis birželio mėnesį didino elektros suvartojimą. Dėl silpno vėjo, besitęsiančio „EstLink 2“ remonto ir &b...