– Kas yra bankų pelno marža ir kokia ji yra Lietuvoje?

– Priklausomai nuo paskolų rūšies, būsto paskoloms įprastinė marža yra 1,5–2 proc. Turi įtakos skolininko kreditingumas, finansinė padėtis ir pan. Tad galima sakyti, kad vidutiniškai marža sudaro apie 2 proc.

– Ar yra skirtumas, kada žmonės pasiėmė paskolas: ar prieš penkiolika metų, ar dabar?

– Anksčiau ta marža buvo šiek tiek mažesnė. Paskui išaugo. Dabar matome tendenciją, kad nors ir šiek tiek, bet ji sumažėjo. Apskritai marža yra statiška, mažai kintanti, todėl visais laikotarpiais, sakyčiau, ji  svyruoja tarp 1,5 – 2 proc. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Latvijos ir Estijos bankuose paskolas turintys žmonės dabar gali nemokėti šitos banko dalies. Moka – tik „Euriborą“. Jei vertintume standartinę būsto paskolą, kiek tokiu atveju galima sutaupyti?

– Reikia pasakyti, kad taip nėra, jog bankai netaiko maržos visą paskolos laikotarpį. Latvijoje, Estijoje šiuo metu siūloma maržos nemokėti tik vienerius arba dvejus pirmus metus, įvertinus visos paskolos trukmę. Pavyzdžiui, jei ji –25–30 metų, tai tie dveji metai yra labai nedaug. Gyventojams reikėtų pasiskaičiuoti įsipareigojimų naštą ir nesusivilioti tokiais rinkodaros triukais, kai siūloma pirmus metus nemokėtu maržos, bet vėliau tas skaitiklis įsijungs ir skaičiuos pakankami daug.

– Kaip yra kitose Europos šalyse, ką daro kiti bankai? Ar visur įprasta taikyti maždaug 2 proc. pelno maržą?

– Praktika labai skirtinga. Žinome, kad Lietuvoje neturime fiksuotų būsto paskolų palūkanų, o pavyzdžiui, Prancūzijoje tai – įprastinė praktika. Iš principo tai reiškia, kad banko marža bei kintama palūkanų norma yra tiesiog sukombinuojama ir gyventojams siūloma ta fiksuota palūkanų norma. Tarkime, Prancūzijoje šiuo metu marža plius ta kintama palūkanų norma sudaro apie 2,5 proc. Lietuvos bankų duomenimis, kovo pabaigoje vidutinė būsto paskolų palūkanų norma buvo 5 proc.

Prancūzijoje šiuo metu marža plius ta kintama palūkanų norma sudaro apie 2,5 proc. Lietuvoje (...) kovo pabaigoje vidutinė būsto paskolų palūkanų norma buvo 5 proc.

 

– Ar tai reiškia, kad Lietuvoje bankai yra godesni?

– Gal, sakyčiau, protingesni. Tai yra verslas ir, matyt, nereikėtų vertinti per tą prizmę godūs ar ne. Verslas maksimizuoja pelną. Tą patį daro ir bankai. Jeigu gyventojai gali mokėti, nėra konkurencijos, kur žmonės galėtų pigiau pasiimti paskolą, atitinkamai pritaikoma ir maksimali kainodara.

– Ar bankams būtų naudinga, jei dalis žmonių, paėmusių paskolas, neišgalėtų jų mokėti?

– Žinoma, kad ne. Bankas vykdo paskolinę veiklą ir niekas nenori tapti nekilnojamojo turto bendrovėmis. Bankai tikrai nesuinteresuoti pasiimti tą nekilnojamąjį turtą, kurį paskui reikėtų kažkaip realizuoti. Tad visada žiūrima, kad tas skolininkas bet kokiu atveju galėtų paskolą grąžinti. Tai yra pagrindinis bankų verslo modelis, kurį jie ir taiko.

– Komercinių bankų įvaizdis buvo pakankamai neblogas Lietuvoje. Kaip bus dabar?

– Ta bankų pozicija mane kartais stebina. Norėtųsi gal šiek tiek didesnio solidarumo. Kalbu ne apie tą solidarumo mokestį, o apie tai, kaip bankai noriai ištiesia ranką žmonėms ir tokiu krizės laikotarpiu, kai žengiame į recesiją. Tad norėtųsi šiek tiek geresnio bankų įvaizdžio. Nuo ko ir pradėjome – Estijoje, jei įeitumėte į „Swdbank“ puslapį, pamatytumėte, kad pirmais metais ten galima ne tik pasiimti paskolą su nuline marža, bet ir ūkininkai savo technikai gali pasiimti paskolas su nuline marža pirmaisiais metais. Tokiomis pat lengvatinėmis sąlygomis galima gauti paskolą, pavyzdžiui, elektromobiliams ir kt. Tad norėtųsi nuosaikesnio tų pačių bankų, esančių tame pačiame regione, požiūrio. Įvaizdžiui tai tikrai nepakenktų.