Sektoriai juda nevienodu greičiu

Transformacijos tempai įvairiuose sektoriuose pastebimai skiriasi. Kai kur pažanga akivaizdi – pavyzdžiui, šilumos ūkyje, kuris per keletą dešimtmečių beveik visiškai atsisakė gamtinių dujų. Tačiau kitur – ypač pramonėje – progresas vyksta gerokai lėčiau ir dažnai priklauso nuo pačių įmonių iniciatyvos bei jų investicinių galimybių.

Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, būtent pramonėje ryškiai matomas kontrastas tarp įmonių, kurios jau įgyvendina energijos transformacijos sprendimus, ir tų, kurias stabdo finansinės ar reguliacinės kliūtys.

„Matome atskirus pavyzdžius, kai įmonės aktyviai siekia energetinės nepriklausomybės – investuoja į vietinę gamybą, diegia efektyvumo sprendimus. Tačiau tai nėra viso sektoriaus norma. Be valstybės paskatų ir koordinavimo, rizikuojame, kad pokyčiai liks tik entuziastingų lyderių pastanga“, – pažymėjo M. Nagevičius.

Ekspertas pabrėžia, kad norint pasiekti platesnį proveržį, būtina derinti verslo iniciatyvas su viešosios politikos priemonėmis – aiškiu reguliavimu, tinkama mokesčių aplinka ir prieinamomis finansavimo galimybėmis.

Be valstybės paskatų ir koordinavimo, rizikuojame, kad pokyčiai liks tik entuziastingų lyderių pastanga.

Iniciatyvą perima verslas

Jam antrina ir VMG grupės įmonės „VMG Energy“ vadovas Petras Leknius, kuris teigia, kad investicijoms į atsinaujinančios energetikos projektus Lietuvoje formuojasi palankios sąlygos, tačiau pažanga galėtų vykti dar sklandžiau.

„Šalyje judame teisinga kryptimi, tačiau kai kuriuos procesus vis dar apsunkina ilgas derinimų laikas, papildomi reikalavimai ar ne visada aiškus reguliavimas. Įmonės nori imtis iniciatyvos, tačiau tikisi aiškumo – tai leistų projektus įgyvendinti greičiau ir užtikrinčiau“, – sakė P. Leknius.

Pasak pašnekovo, jo vadovaujamos įmonės įdiegti technologiniai sprendimai praėjusiais metais VMG grupei leido sutaupyti daugiau nei 700 tūkst. eurų. Dėl šiuo metu vystomų atsinaujinančios energetikos išteklių projektų įmonių grupė, kasmet sunaudojanti apie 115 000 MWh elektros energijos, tikisi jau po kelerių metų padengti 70–80 proc. viso elektros energijos poreikio.

Visgi, nepaisant ryžto ir aiškios vizijos, projektų įgyvendinimo procesai yra sudėtingi, o įmonei tenka  susidurti su įvairiais praktiniais iššūkiais. 

„Statybos darbai – tai tik viena proceso dalis. Iššūkiai dažnai būna susiję su projekto pridavimu, tinkamų leidimų gavimu, įjungimu į tinklą ir kitais administraciniais procesais. Šie žingsniai gali užtrukti ir kelis mėnesius“, – pažymėjo P. Leknius.

Pokyčiams neužtenka tik geros valios

Pasak M. Nagevičiaus, nors kai kurios įmonės jau pasiekė pažangą, sisteminis proveržis visame pramonės sektoriuje dar tik formuojasi.

„Lietuvoje kapitalas brangus, skolintis sudėtinga, todėl įmonės dažnai priverstos investuoti tik į tai, kas gyvybiškai būtina – gamybos plėtrą, žaliavas, personalą. Todėl energijos transformacija dažnai lieka nuošalyje“, – sakė ekspertas.

VšĮ Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, siekiant šalies energetinių tikslų, daugiausia investicijų reikėtų skirti vėjo ir saulės fotovoltinių jėgainių diegimui, šilumos siurbliams, ekonomaizeriams, transporto parko modernizavimui bei katilinių atnaujinimui. Priklausomai nuo projekto apimties, vienai įmonei reikalingos investicijos gali svyruoti nuo 109 tūkst. iki 10,8 mln. eurų.

Visgi, vertindamas esamą situaciją ir vystymosi tendencijas, pašnekovas išlieka optimistiškas dėl ateities perspektyvų.

„Atsižvelgiant į dabartinį plėtros tempą ir investicijų kryptį, Lietuva jau priartėjo prie situacijos, kai kartais gamina daugiau elektros nei suvartoja. Šios tendencijos rodo, kad energetinės transformacijos eiga yra tvirta, o Lietuva išlieka viena iš pažangiausių šalių Europoje šioje srityje“, – teigė M. Nagevičius.