Europinio standarto geležinkelio „Rail Baltica“ linijos vėžę, pasak ekspertų, racionaliausia būtų tiesti per Panevėžio regioną, nors tai kainuos ir brangiau. Šis projektas pristatytas regiono savivaldybėms.

Šiauliai ar Panevėžys? – kol kas pastarasis laimi kovą dėl geležinkelio „Rail Baltica“ vėžės tiesimo. Įvertinę poveikį gamtai, socialinei ir ekonominei aplinkai, ekspertai teigia, kad geriausias variantas 180 kilometrų geležinkelio atkarpą iš Kauno į Latviją tiesti per Panevėžio regioną, nors tai ir kainuotų 800 milijonų litų daugiau negu tiesiant per Šiaulius.

„Nepaisant, kad Panevėžio alternatyva yra trumpesnė, bet jos kapitalo kaštai, reikalingi statybai, yra didesni dėl to, kad tuose 180 km nuo Kauno iki Latvijos sienos pro Panevėžį yra tankesnis upių tinklas, neoptimizuotas vietinių kelių tinklas“, – aiškina įmonės „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Tomas Varneckas.

Nepaisant to, pasak ekspertų, per Panevėžio regioną einančios vėžės neigiamą poveikį pajustų mažiau gyventojų negu per Šiaulius, nes bėgiai kirstų mažiau gyventojų sklypų, mažiau nukentėtų ir kultūros paveldo objektų.

Planuojama, kad geležinkelio vėžė eitų rytine Panevėžio rajono dalimi, miesto pramonės rajonu ir siektų dalį Pasvalio rajono. Pastarojo valdžia baiminasi.

„Regionui bus naudinga, su jumis sutinku, bet ar konkrečiai Pasvaliui neš didelę naudą, nežinau. Traukino vėjelis ir triukšmas tikrai jausis“, – mano Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas.

Panevėžio valdžia neabejoja geležinkelio nauda.

„Panevėžys taps patrauklus investicijoms, atsiras pakankamai fabrikų. Galės Pasvalio, Kupiškio, Biržų jaunimas važiuot į Panevėžį dirbti“, – sako Panevėžio rajono tarybos narys Jonas Katinas.

Vyriausybė šį rudenį turėtų apsispręsti – per Šiaulius ar Panevėžį – eis bėgiai. „Rail Baltica“ – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą.