Buvęs energetikos ministras neatmeta, jog tokio dydžio gamyklą reikės prijungti ne prie skirstymo, o perdavimo tinklų, plėsti pastočių tinklą.

„Sviedinių gamyba yra metalurgija, vadinasi, bus liejamas plienas, bus kažkokios kad ir nedidelės aukštakrosnės, (...) vadinasi, reikalingas elektros tiekimas“, – BNS pirmadienį sakė gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis.

„Reikalingi keliai, (...) reikalingas didelis elektros kiekis, galingi elektros tinklai. Kadangi sviedinių gamyba yra susijusi su karštu gamybos būdu, tai bus reikalingas ir didelis kiekis dujų. Reiškia, bus reikalingas dujų vamzdynas“, – BNS kalbėjo Lietuvos gynybos pramonės asociacijos direktorius Valdas Sabaliauskas.

Septyni šaltiniai, didžioji dalis kurių kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, BNS patvirtino, jog Vokietijos gynybos pramonės milžinės 155 mm amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomoje valstybinėje žemėje.

A. Matonis svarstė, kad būtent šią vietovę renkamasi, nes joje pavyks užtikrinti pakankamą elektros tiekimą, be to, rajoną kerta intensyvūs keliai, Radviliškyje yra didelis geležinkelių mazgas, Lietuvos kariuomenės objektai.

„Geri keliai, matyt elektros tiekimas pagal reikiamus parametrus. Dar ir labai tanki Lietuvos kariuomenės infrastruktūra – visiškai prie Radviliškio yra Lietuvos kariuomenės pagrindinis arsenalas, taigi, įsigytą produkciją būtų įmanoma labai nesudėtingai ir saugoti“, – sakė ekspertas.

„Taip pat aplink yra ir sausumos pajėgų padaliniai, aviacijos bazė, oro gynybos batalionas Radviliškyje. (...) Galima užtikrinti oro gynybą, nes Šiaulių aviacijos oro gynyba tikrai bus užtikrinama visomis įmanomomis priemonėmis“, – kalbėjo A. Matonis.

V. Sabaliauskas teigė iš rinkos dalyvių išgirdęs, jog gamintojams gerai išplėtota geležinkelio infrastruktūra nebūtina. Jo teigimu, sprogmenų gamyklos sklype turi būti įrengti apsauginiai pylimai, arti neturėtų gyventi žmonės.

Tuo metu A. Matonis pabrėžė, kad gamykla statoma darbui taikos sąlygomis, ji taip pat atliks atgrasymo funkciją.

Reikalingi dideli elektros pajėgumai

V. Sabaliauskas pabrėžė, kad gaminant amuniciją, kaip ir kitus sunkiosios metalo pramonės produktus, suvartojama daug elektros ir dujų. Pasak jo, „Rheinmetall“ gamyklai reiktų apie dešimt kartų daugiau energijos nei Giraitės šaudmenų gamyklai Kauno rajone.

Buvusio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, ruošiantis gamyklos statyboms svarbu nustatyti, kiek jai pritaikoma bendroji energetikos infrastruktūra, ar nereikės statyti naujų transformatorių pastočių.

„Iš esmės tokioms gamyklos dažnai reikalinga netgi ne ESO („Energijos skirstymo operatoriaus“ – BNS) pastotė, o „Litgrid“ (perdavimo tinklo operatorės – BNS) pastotė, kurios galios žymiai didesnės“, – BNS teigė Ž. Vaičiūnas.

Anot jo, jei prireiktų, naujos transformatorinės gamyba ir įrengimas galėtų užtrukti ir iki kelerių metų.

„Viskas priklauso nuo dydžio, kadangi yra skirtingų pastočių. Vienos galbūt ir per metus gali būti pagaminamos, kitos gal dvejus metus ir daugiau, įskaitant pristatymą. Labai skirtingi parametrai“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

„Šiuo metu pakankamai ilgai užsitęsę tokių transformatorinių užsakymai ir gamyba, pristatymas“, – tikino jis.

Apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti amunicijos gamyklą dar kovo viduryje patvirtino įmonės vadovas Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris), tačiau iki šiol numanoma gamyklos vieta nebuvo skelbiama, o valdžios institucijos informacijos apie tai nekomentuoja ir dabar.

Premjerė Ingrida Šimonytė su LSMU rektoriumi Rimantu Benečiu pirmadienį aptarė galimą žemės perdavimą gamyklos reikmėms.

„Rheinmetall“ galimus skirti sklypus šiuo metu naudoja universiteto Gyvulininkystės institutas.

Pasak A. Matonio, jei gamykla būtų pastatyta Radviliškio rajone, ji turėtų ir simbolinę vertę: prie Linkaičių, kur šiuo metu veikia kariuomenės arsenalas, 1939 metais buvo pastatyta Lietuvos kariuomenės artilerijos sviedinių gamykla.