„Tai tikrai istorinis įvykis. Niekas net negalėtų atsiminti, kad taip kada nors buvo: Britanijos svaro ir dolerio kursas priartėja prie vieneto. Paskutinį kartą tai nutiko 1985 m.“, – pasakojo ekonomistas M. Dubnikovas.

Valiutų suvienodėjimą lėmė tai, kaip valstybės tvarkėsi su infliacija ir palūkanų normomis. Štai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vyriausybė turėjo savitą poziciją.

„JAV elgėsi gana agresyviai, kėlė palūkanų normas, kad sulaikytų infliaciją“, – komentavo M. Dubnikovas.

Kitos vyriausybės laikėsi atsargesnės ekonominės politikos.

„Kituose regionuose bandyta balansuoti, sužiūrėti, kad infliacija nepažeistų ekonomikos. Gavosi taip, kad žmonės, norintys turėti pinigus grynais, jie prioritetą teikė doleriui“, – teigė pašnekovas.

Šiomis dienomis bene nėra skirtumo, kokia valiuta laikomi pinigai.

„Nėra skirtumo, ką gauna žmogus: eurus, dolerius ar svarus“, – darė įžvalgas M. Dubnikovas.

Nereikia išsigąsti

Tokie pokyčiai kai kuriems itin palankūs.

„Euro susilpnėjimas patrauklus verslui. Ekonominio sunkmečio metu nėra blogai turėti žemą valiutos kursą. To daug šalių siekia“, – pasakojo pašnekovas.

Eksportas tokiu metu irgi neša pelną.

„Prekės, gaminamos Europoje, parduodamos kitose šalyse, ne euro zonoje, kainuoja pigiau. Taip lengviau laimimi konkursai“, – tvirtino M. Dubnikovas.

Jei verslui tokie pokyčiai į naudą, gyventojams dėl valiutų svyravimų jaudintis irgi nereikėtų.

„Trys neatsiejami dalykai: verslas, valdžia ir visuomenė. Jei gerai verslui, gerai ir visuomenei, įdarbinami žmonės“, – teigė M. Dubnikovas.

Trys neatsiejami dalykai: verslas, valdžia ir visuomenė.

Pokyčiai jaustis gali nebent tiems, kurie gauna atlyginimus skirtingais pinigais.

„Atsiranda skirtumai, kai žmogus dirba skirtingose erdvėse arba išleidžia pinigus skirtingose erdvėse. Priklausomai nuo valiutos nuvertėjimo keičiasi ir to asmens galimybės“, – įspėjo M. Dubnikovas.

Jei pinigų investuoti neišeina ir norima tiesiog kaupti santaupas, universalios valiutos, pasak eksperto, nėra.

„Jeigu uždirbam eurais ir išleidžiam eurais, mūsų valiuta rankose irgi turi būti eurais. Jei žmogus dirba Anglijoje ar Norvegijoje ir siekia įsigyti nekilnojamojo turto Europoje, patartina santaupas kaupti santykiu 50:50. Santykis priklauso nuo to, kiek uždirbame ir kiek išleidžiame“, – patarė ekonomistas M. Dubnikovas.