„Jei taip atsitiktų, pirmiausia būtų reputacinė žala. Dabar šnekama apie rekomendacijas, bet nevyriausybinės organizacijos daug nematė dėl to, kad tai yra vidinis dokumentas. Bet jei tos rekomendacijos pasiektų viešumą ir mes matytume visumą, žala galėtų būti didžiulė. Agentūros tikslas yra prisidėti prie Šengeno erdvės ir pagrindinių teisių saugojimo, tai agentūros pasiūlytos rekomendacijos, apie kurias mes dabar kalbame hipotetiškai, jos yra svarbios ir išsidėlioja į visus teisės aktus – ne vien tik su sienos užkardymu. Manau, kad Lietuva prarastų moralinę teisę prašyti pagalbos, nes kai mums pasako, kaip reikėtų, kad būtų kokybiškai, tinkamai, o mes sakome: kas mums patinka, darysime, o kas nepatinka, nedarysime“, – aiškino pašnekovas.

Pasak jo, žmonės atvyksta į kitas šalis, nes jiems reikia pagalbos – gresia pavojus jų sveikatai, gyvybei ir dėl kitų priežasčių, kurios yra tiksliai išvardytos. Todėl, jei esame demokratinė visuomenė, prisiimanti tarptautinius įsipareigojimus, turime laikytis šių įsipareigojimų. Nes Europos Sąjunga grindžiama kaip laisvių, žmogaus teisių erdvė, kur žmonės yra apsaugoti, todėl turime padėti.

Ką atsakytumėte į tai, kad tai nėra įprasta migracija, o organizuojama Aliaksandro Lukašenkos kaip puolimas, hibridinė ataka prie išorinių Europos Sąjungos sienų? – teiravosi žurnalistai.

Mes turime įsitikinti, dėl ko jie bėga iš savo šalies, palikdami savo šeimas ir kitus artimuosius.

„Tie žmonės atvyksta prašyti prieglobsčio įvairiais būdais, ne tik prie Lenkijos, bet ir Graikijos sienos. Yra daug neįprastų atvejų ir mes turime susitaikyti, kad migracijos gali būti skirtingos, bet tai nepaneigia fakto, dėl ko žmonės bėga. Mes turime įsitikinti, dėl ko jie bėga iš savo šalies, palikdami savo šeimas ir kitus artimuosius, tai, natūralu, jie turi pagrindo dėl ko bėgti. Ir mes turime įsitikinti. Jei mes įsitikiname ir žmogui nenustatomas prieglobstis, įsijungia kiti teisiniai mechanizmai – grąžinimo. O jei nustatome, kad reikalingas prieglobstis, turime organizuoti kitą pagalbą“, – detalizavo A. Rudomanskis.

Maždaug septyni tūkstančiai žmonių buvo išstumti atgal, o apie keturi tūkstačiai pateko į Lietuvą. Pasak Žmogaus teisių organizacijų koalicijos atstovo, tie žmonės yra jau pusę metų yra „įkalinti“ – vieni buvusiuose pataisos namuose, kiti – mobiliuose nameliuose. Kaip bebūtų, jie neturi teisės judėti laisvai. O prieglobsčio prašymas, sakė A. Rudomanskis, nėra nusikaltimas, todėl taip ilgai žmonių laikyti negalima. Prezidentas raginamas vetuoti įstatymo pataisas dėl užsieniečių teisinės padėties. Tai yra dėl padėties tų žmonių, kurie jau yra Lietuvoje, kas blogai su tuo įstatymu?

„Trys punktai: dėl judėjimo laisvės suvaržymo, nes nori apriboti taip, kad dar būtų galima pratęsti iki metų be teismo sankcionavimo, antras dalykas – dėl septynių dienų apskundimų termino. Įsivaizduokite, jei gauni sprendimą iš migracijos departamento, ir teismui tu turi apskųsti per septynias dienas. O jei dar savaitgalis įpuola į tas dienas, tai per penkias dienas apskųsti apygardos teismui migracijos sprendimą. Trečias dalykas – tai, kas susieta su „Frontex“ tema. Mes kalbėjome, kad nesvarbu, kokiu būdu kirto sieną, mes turime išsiaiškinti pagrindą, o tada nustatyti, ar migrantas yra neteisėtas, ar ne“, – sakė pašnekovas.

Vidaus reikalų ministras teigė, kad jei Lietuva paisytų visų „Frontex“ reikalavimų, tai būtų sugrįžtama prie atvirų sienų politikos, o šiuo metu taip negalima. „Mums reikėtų užkardyti priemones, dėl ko tai vyksta, mūsų diplomatija šioje vietoje galėtų suveikti labiau ir pasitelkti daugiau priemonių, kad užkardytų. Mes turime pavyzdžių, kai atskrenda ir išskrenda lėktuvai netgi iš Baltarusijos, tai galbūt reikėtų ieškoti ir kažkokių kietesnių priemonių režimui suvaldyti. Tuomet gal nebūtų tokio masinio atvykimo“, – svarstė jis.