1995-2018 metais iš naujųjų ES narių atsilikimą pagal BVP vienam gyventojui nuo ES vidurkio labiausiai sumažino Lietuva, antroje vietoje – Estija, trečioje – Latvija. Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus sako, kad Lietuva pademonstravo įspūdingus rezultatus.

„Lietuva pademonstravo labai įspūdingus rezultatus per pastarąjį ketvirtį amžiaus. Baltijos valstybės buvo lyderės mažinant skirtumą nuo ES vidurkio pagal pragyvenimo lygį. Lietuva buvo lyderė tarp lyderių, sumažinusi atotrūkį bene 50 proc. Jeigu 1995 m. Lietuvos BVP tesudarė trečdalį ES vidurkio, 2018 metais BVP vienam gyventojui buvo 81 proc. ES vidurkio“, – antradienį sakė G. Šimkus.

„Lietuva išaugo vidutinių pajamų spąstų marškinėlius. (...) Lietuva priskiriama aukštų pajamų grupei“, – pridūrė jis.

Lietuva išaugo vidutinių pajamų spąstų marškinėlius.

Pasak Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktoriaus, sėkmingą Lietuvos ekonomikos raidą lėmė aukšta žmogiškųjų išteklių kokybė, stojimai į tarptautines organizacijas, konkurencingumas, augęs ekonomikos tvarumas.

Vis dėlto, pasak G. Šimkaus, buvo veiksnių, kurie lėtino Lietuvos ekonomikos raidą, pavyzdžiui, nedidelės tiesioginės užsienio investicijos.

„Lietuvos eksporte aukštos pridėtinės vertės prekių dalis nėra didelė, švietimo sistemoje turime iššūkių, žmogiškųjų išteklių kokybė gerėja pakankamai lėtai. Tai turi įtakos, kad lėčiau nei kitos šalys perėmėme žinias, gerąją praktiką, naujas technologijas“, – teigė G. Šimkus.

Lietuvos pragyvenimo lygis nuo 2008 iki 2018 metų augo maždaug 5,5 proc. punkto.

Komentuodamas teigiamus migracijos rodiklius, G. Šimkus atkreipė dėmesį, kad tam įtakos turėjo mažėjantys emigracijos mąstai. Taip pat dėl reguliacinių pokyčių 2017 metais buvo nustatytas sąrašas profesijų, kuriose trūksta darbuotojų, 2018 metais jis buvo išplėstas, palengvintos įdarbinimo procedūros. Vis dėlto, pabrėžia jis, tarp imigrantų pasigendama aukštos kvalifikacijos specialistų.

„80 proc. atvyko žmonės iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, didžioji dalis įsidarbino transporto sektoriuje arba statybose. O kiek gi buvo 2019 metais išduota leidimų gyventi Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistams? Tokių žmonių buvo 407. Tik 2 proc. aukštos kvalifikacijos darbuotojų nuo imigracijos. Kryptinga migracijos politika gali prisidėti prie ekonomikos plėtros“, – sakė G. Šimkus.

Lietuvos bankas išskyrė keturias kryptis, siekiant įveikti ateityje kylančius iššūkius. Institucijos vertinimu, Lietuva turėtų daugiau investuoti ir didinti našumą, daugiau dėmesio skirti švietimui ir kvalifikacijos kėlimui, įgyvendinti tinkamą migracijos politiką, o pasitelkdama technologijas Lietuva galėtų labiau išnaudoti darbo vietų automatizacijos galimybes.

Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais sukurtas BVP iš viso Lietuvoje siekė 45,2 mlrd. eurų.