- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais, iki aukščiausio lygio nuo 2001-ųjų gegužės. Pasak ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, centriniai bankai šiuo metu elgiasi vanagiškai ir ekonomikos dalyvius ruošia dar vienam galimam palūkanų normų kilimui rudenį. Kokia turėtų būti infliacija, kad palūkanos nebekiltų? Ar vėliau neteks ekonomikos reanimuoti? Į šiuos klausimus LNK žurnalistams atsakė „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.
„Didieji pagrindinių ekonomikos centrų centriniai bankai turi vieną rodyklę kompase – kainų stabilumas ir infliacija turi reikšmingai nenukrypti nuo 2 proc., kad tiek ECB, tiek anapus Atlanto esantis Federalinių rezervų sistema (FED) galėtų kvėpuoti ramiau ir atitinkamai imtis neutralizuoti savo pinigų politikos priemones. Kol kas jie – tiek ECB, tiek FED – elgiasi vanagiškai, palūkanų normas didina, nes nuogąstauja, kad infliaciniai procesai ekonomikose yra užsisukę ir taip greitai neišsikvėps, kaip manyta anksčiau“, – sakė ekonomistė.
– Kol tie pinigų politikos vanagai, kaip jūs sakote, ramiai kvėpuoja, ekonomika yra dusinama. Ar nereikėtų atsižvelgti į šlubuojančią ekonomiką ir pagal tai tvarkytis reikalus?
– Iš tikrųjų labai nemažai yra klausimų dėl to. Šie klausimai labai opūs ypač ES, euro zonai, nes euro zonoje išties nevienareikšmė ekonomikos sveikata yra atskirose valstybėse, kai kurios jos vystosi dinamiškiau ir turi gerokai daugiau tos vidinės energijos, lengviau prisitaiko prie pasikeitusių aplinkybių, taipogi jas gerokai mažiau veikia ir tas pats palūkanų normų didinimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje įsiskolinimo lygis, tiek kalbant apie verslą, tiek apie gyventojus, yra santykinai labai nedidelis. Vakarų valstybėse tiek įmonės, tiek gyventojai yra gerokai stipriau prasiskolinę ir palūkanų normų didėjimas juos veikia tikrai labai stipriai. ECB, žinoma, stebi daugybę rodiklių ir, matyt, reaguoja į tai, kokią įtaką aukštesnės palūkanos daro tiek kreditavimo srautams, tiek ir pačiam ekonomikos pulsui. Visgi, kaip minėjau, pagrindinis centrinių bankų tikslas yra būtent kainų stabilumas, tad aukštesnė nei 2 proc. infliacija vis dar yra opiausia problema ir stengiamasi būtent ją pažaboti.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar keldami palūkanas nepasieksime tokios ribos, po kurios reikės ne gaivinti, o reanimuoti ekonomiką tiesiogine žodžio prasme?
– Taip, iš tikrųjų labai panašia citata dalijausi gal prieš pusmetį, nes, kaip jau minėjau, visas pasaulis, ypač brandžios valstybės, pastarąjį dešimtmetį buvo labai stipriai pripratusios būtent prie reanimacijos instrumentų, prie itin žemų palūkanų normų ribos ir kiekybinio skatinimo, kurį vykdė centriniai bankai. Yra tikrai daug nerimo, kad tas staigiai užtrauktas rankinis stabdis gali sukelti reikšmingų padarinių ekonomikoms. Tačiau centriniai bankai kol kas tos grėsmės neįžvelgia, labiau nerimauja dėl įsisukančio infliacijos darbo užmokesčio spiralės efekto, kas reiškia, kad infliacija skatina darbo rinkos lūkesčius atlyginimo augimui, o tie, savo ruožtu, duoda impulsą tolesnei infliacijai paslaugose. Ši tendencija išties kelia nerimo centriniams bankams ir jie, kol kas nematydami labai reikšmingų lūžių nei finansų sektoriuje, nei, sakykime, realioje ekonomikoje, savo politikos nekeičia.
– Buvo spėliojama, kad tai jau paskutinis kartas, kada euro zonoje yra keliamos palūkanos. Sutiktumėte su tokiomis prognozėmis?
– Na, dabar lūkesčiai po truputėlį keičiasi ir pačių centrinių bankų retorika lyg ir tai skatina. Tiek ECB, tiek ir JAV kalbėta, kad pasiliekamas atviras langas galimam dar vienam palūkanų normų didinimui rudenį, jeigu to prireiktų, jeigu makroekonominiai duomenys tam paklotų kelią. Centriniai bankai tiesiog stengiasi apšildyti finansų rinkas ir kitus ekonomikos dalyvius, kad viskas bus reaktyvu ir priklausys nuo ekonominės sveikatos ir duomenų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys, ar leisti savivaldybėms finansuoti socialinę globą asmenims su sunkia negalia
Seimas rudens sesijoje svarstys siūlymą sudaryti galimybę savivaldybėms jų biudžeto lėšomis prisidėti prie socialinės globos asmenims su sunkia negalia finansavimo. ...
-
Seime pateiktas siūlymas didinti ekonomines sankcijas už tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams3
Ketvirtadienį parlamente pateiktos prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo bei lydinčio Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) įstatymo pataisos, kuriomis siūloma griežtinti...
-
Seime pateiktas projektas: liberalizuos geležinkelių darbuotojų įgūdžių įvertinimo tvarką3
Ketvirtadienį Seimas pateiktas Susisiekimo ministerijos inicijuotas Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (GTESĮ) projektas, kuriuo siekiama liberalizuoti darbuotojų, atliekančių geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti svarbias uždu...
-
Žalesnės Lietuvos plėtrai paskelbta kvietimų už daugiau nei 745 mln. eurų
Žaliosioms investicijoms Europos Sąjunga nuo 2021 metų iki šiol paskelbė kvietimų už 745 mln. eurų. Finansų ministerijos duomenimis, sutarčių pasirašyta už 516 mln. eurų. ...
-
E. Dobrowolska: prekių svorio ir kainos pokyčių rodymas – ne išeitis1
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako neturinti idėjų, kaip sudrausminti prekybininkus, kurie už mažesnio svorio prekes nustato tą pačią kainą. ...
-
A. Armonaitė – už LEZ steigimą Visagine2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako remianti Visagino savivaldybės sprendimą rajone, kur yra nebeveikianti sovietinė atominė elektrinė, steigti laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
EK: Lietuva – viena iš lyderių pagal viešąsias skaitmenines paslaugas
Pagal viešųjų skaitmeninių paslaugų kokybę Lietuva išlieka viena iš lyderių Europos Sąjungoje (ES), rodo Europos Komisijos (EK) atlikta 2024 metų skaitmeninio dešimtmečio pažangos vertinimo ataskaita, ketvirtadienį skelbi...
-
Pastarąją savaitę Lietuvoje degalai brango, tačiau išliko pigesni nei kaimyninėse šalyse1
Pastarąją savaitę degalai Lietuvoje pabrango: vidutinė benzino kaina padidėjo 0,1 proc., o dyzelino pakilo puse procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų kaip ir praėjusią savaitę sudaro 0,05 Eur/l. ...
-
Seimas: sienų ar stogų želdynai negalės pakeisti natūralių augalų2
Nekilnojamojo turto vystytojai nuo rugpjūčio negalės vertikaliuoju pastatų ar jų stogų apželdinimu pakeisti želdynų žemės sklype. ...
-
Pajamų už darbą rinkimų komisijose bus galima neįtraukti į šeimos pajamas
Gyventojų pajamų už darbą rinkimų ar referendumų komisijose bus galima neįtraukti į šeimos pajamas, kai sprendžiama dėl paramos ar socialinių išmokų, pavyzdžiui, šildymo kompensacijų. ...