Įstaigos verslo aplinkos gerinimo vadovas Vytautas Adomaitis „Eksportuotojų klubo“ konferencijoje pabrėžė, kad JK nusprendus pasitraukti iš Bendrijos, prasidėjo ilgas derybų procesas, kuris nėra baigtas, ir daugelis dalykų tebėra neaiškūs.

„Aišku viena, kad daugeliui JK interesų turinčių Lietuvos įmonių „brexitas“ sukels praradimus, kitoms tai bus galimybių šaltinis. Norime, kad į JK eksportuojančios Lietuvos įmonės būtų kuo geriau pasiruošusios britų pasitraukimui iš ES ir įvertintų su tuo susijusias rizikas“, - kalbėjo V. Adomaitis.

„Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Thomas Nottenas sakė, kad po metų numatyta JK išstojimo iš ES data bus reikšminga Lietuvos verslui bet kurio derybų baigties scenarijaus atveju.

„ES nustatė galimo „Brexit“ susitarimo terminą šių metų spalio pabaigoje. Derybos greičiausiai baigsis klasikiniu laisvosios prekybos susitarimu, koks yra pasirašytas su Kanada (CETA). Tiek JK, tiek ES sieks išvengti „no deal“ scenarijaus, pagal kurį nebus pasiektas joks oficialus susitarimas, nes beveik pusė Britanijos eksportuojamų prekių ir paslaugų pasiekia ES, o kelios ES šalys - Airija, Nyderlandai ir Belgija - labai priklauso nuo eksporto į Jungtinę Karalystę, tad Europos apdirbamosios pramonės sektorius spaus, kad sienos liktų atviros siekiant veiksmingo vertės grandinių veikimo“, - prognozavo ekspertas.

Pasak jo, netgi šiek tiek tikėtina, kad dėl pastarųjų politinių pokyčių JK galėtų būti pasiektas muitų sąjungos susitarimas, pagal kurį būtų užtikrintas laisvas prekių judėjimas be muitinės patikrų, tačiau tokiu atveju Jungtinė Karalystė neteks laisvės savo iniciatyva sudaryti prekybos susitarimų su kitomis šalimis.

„Net pasitvirtinus tikėtinam laisvosios prekybos susitarimo scenarijui, Lietuvos eksportuotojai į JK patirs papildomų administracinių ir logistikos išlaidų, nes bus vykdomos muitinės procedūros.

Nepalankiausio scenarijaus atveju, jei nebus pasiektas joks oficialus susitarimas, bus įvestas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) tarifų režimas ir palyginti dideli tarifai žemės ūkio ir maisto produktams, taip pat tekstilės gaminiams ir aprangai“, - perspėjo Th. Nottenas.

Analitikas sakė, kad eksportas į JK pastaruosius metus auga lėčiau nei į kitas rinkas, nes JK paklausa patiria spaudimą dėl nuvertėjusio svaro sterlingų, o strateginiai verslo susitarimai atidedami laukiant susitarimo dėl būsimų prekybinių santykių.

„Kita vertus, aukštųjų technologijų eksportas į JK pernai augo 18,4 proc. JK išlikusi viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. JK yra šešta pagal dydį rinka, kalbant tiek apie lietuviškos kilmės prekių eksportą, tiek apie paslaugų eksportą, o apie 1,3 proc. Lietuvos BVP priklauso nuo eksporto į JK“, - pažymėjo analitikas.

„Versli Lietuva“ skaičiuoja, kad „brexito“ poveikis sieks apie 1,3 mlrd. eurų vertės metinio Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto.

Su „Brexit“ susijusios rizikos ypač aktualios Lietuvos baldų, medienos apdirbimo, tekstilės ir odos, maisto pramonėms ir visam transporto sektoriui, įvardija „Versli Lietuva“.

Įstaigos skaičiavimais, dėl PPO muitų taikymo lietuviškų produktų kainos JK rinkoje vidutiniškai pakiltų 5,3 proc., neatsižvelgiant net į tolesnį svaro nuvertėjimą nepalankiausio „no deal“ scenarijaus atveju.

Papildomi muitinės procedūrų kaštai (sertifikavimo, leidimų gavimo, muitinės tarpininkų paslaugų ir kt.) dar papildomai apie 5 proc. pabrangintų Lietuvos eksportą į JK. Vidutiniškai lietuviškos kilmės prekės JK rinkoje pabrangtų 10 proc.

„Versli Lietuva“ žada netrukus aktyvuoti interneto portalą, kuris bus įstaigos puslapyje, kur bus skelbiama aktuali informacija apie derybų eigą, tarifinius ir netarifinius barjerus, „Verslios Lietuvos“ ekspertų analizės ir ataskaitos. Jame bus galima užduoti savo klausimus, į kuriuos atsakys ekspertai.