Nors visoje Europoje elektros kainos per pirmus keturis šių metų mėnesius mažėjo 20 proc. ir daugiau, Lietuvoje pokytis nesiekė net 5 proc. Kainų kritimą Europoje lėmė žemos kuro ir CO2 emisijos kvotų kainos, vis didėjantis vėjo ir saulės elektrinių galingumas bei šilta žiema ir pavasaris, leidę mažinti sąnaudas. Tuo tarpu Lietuvoje kainoms kristi neleido perdavimo linijų pajėgumų stoka.

Vidutinė kaina „Nord Pool Spot“ biržoje Lietuvoje ir Latvijoje per pirmuosius keturis metų mėnesius siekė 42,8 eurų/MWh – tik 4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. Tuo tarpu Vokietijoje ji buvo 33 eurų/MWh, Skandinavijoje – 29 eurų/MWh, o Estijoje – 34,7 eurų/MWh, atitinkamai 20 proc., 32 proc. ir 18 proc. mažiau nei tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu.

„Skandinavijoje elektros energijos kainų mažėjimą lėmė aukštesnis vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose, kuris šiemet pasiekė ilgametį vidurkį – 51 proc. Tai turėjo įtakos ir kainoms Estijoje. Dėl galingų jungčių Estijos ir Suomijos kainos susilygino – jos 91 proc. valandų buvo vienodos, kai tuo tarpu praeitų metų tą patį laikotarpį šis skaičius buvo 22 proc. punktais mažesnis. Nors bendra elektros energijos rinkos tendencija Europoje yra kainų mažėjimas, Lietuvoje jis itin neryškus. Taip yra todėl, kad nepakanka perdavimo pralaidumų, ir tokia situacija išliks iki pat 2015 m.“, – sako „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius Gatis Junghans.

Panaši tendencija stebima tiek kontinentinės Europos, tiek ir Skandinavijos išankstinių sandorių (forward) rinkose, kur kainos šių metų pavasarį dėl tų pačių aplinkybių buvo žemiausios per visą istoriją. Balandį Vokietijoje 2015 m. elektros energijos išankstinių sandorių kaina svyravo ties 34 eurų/MWh, o Skandinavijoje – ties 29 eurų/MWh.

Pasak G. Junghans, nedidelių elektros energijos rinkos kainų Skandinavijoje tikimasi ir ateityje, nes regione per ateinantį dešimtmetį didės pagamintos elektros energijos perteklius, kurį sukurs naujos elektrinės, gaminančios elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių.