Dažnas atsiskaitymas grynaisiais būdingas ir inovatyvioms šalims

M. Zalatorius tvirtina beveik be grynųjų pinigų gyvenantis jau penkerius metus, ketverius iš jų – Stokholme: „Per ketverius metus ten grynųjų pinigų prireikė vieną kartą, kai sušlubavo taksi, kuriuo važiavau, atsiskaitymo terminalas. Grįžęs į Lietuvą jau devynis mėnesius taip pat gyvenu be grynųjų. Per pastarąjį mėnesį grynaisiais man teko atsiskaityti tik vienoje vietoje – batsiuvys atsisakė priimti mokėjimo kortelę.“

N. Avidanas pastebi, kad vis dėlto atsiskaitymas kortelėmis populiarus ne visose valstybėje. Kaip pavyzdį jis pateikia Vokietiją. Anot pašnekovo, kone kas antras paslaugos teikėjas ar pardavėjas prašo atsiskaityti grynaisiais.

„Visai neseniai buvau Berlyne. Esu nustebęs, kad Berlyne vis dar reikia grynųjų pinigų – praktiškai kas antra vieta prašo atsiskaityti grynaisiais pinigais ir nepriima kortelių. Žinant, kokia Vokietija buvo inovatyvi šalis, tai man gana didelis siurprizas“, – sako N. Avidanas.

M. Zalatoriaus nuomone, poreikis atsiskaityti grynaisiais išlieka dėl kelių priežasčių. Kaip rodo Komercinių bankų asociacijos atliktas tyrimas, teigia M. Zalatorius, pirmiausia daugeliui atsiskaityti grynaisiais atrodo saugiau, nes pinigus paprasčiausiai gali pačiupinėti.

„Dauguma žmonių galvoja, kad grynieji labiau apčiuopiami negu elektroniniai, nes juos gali pačiupinėti, perduoti iš rankų į rankas, pauostyti. Antras dalykas, atsiskaitymas grynaisiais tarp dviejų šalių įvyksta akimirksniu – aš daviau pinigus ir žinau, kad atsiskaitymas arba transakcija įvyko“, – nurodo M. Zalatorius.

Jo aiškinimu, vis dėl didžiausios įtakos grynųjų pinigų populiarumui turi trečioji priežastis – elektroninius pinigus galima susekti, o grynųjų – ne. Be to, kai kurie žmonės paprasčiau nėra linkę keisti anksčiau susiformavusių įpročių.

„Jeigu pasižiūrėtume visiškai logiškai, tai vienintelis dalykas, dėl ko žmonės vis dar gali naudoti grynuosius, – jie nėra atsekami. [...] Manau, kad pagrindinis dalykas, dėl ko žmonės naudoja pinigus, vis dar yra inercija. Kolega minėjo Vokietiją. Taip, 55 proc. [vokiečių] naudoja grynuosius pinigus, 62 proc. visų atsiskaitymo Lietuvoje vyksta grynaisiais pinigais“, – nurodo M. Zalatorius.

Jo teigimu, Pietų Europoje šie skaičiai dar didesni: Portugalijoje ir Italijoje net 68 proc. visų atsiskaitymų atliekami grynaisiais, Graikijoje – 75 proc., Kipre – 72 proc. Anot M. Zalatoriaus, sąraše pirmauja Šiaurės Europos šalys. Pavyzdžiui, Švedijoje atsiskaitymas grynaisiais sudaro vos 20 proc., o kaimyninėje Estijoje – 31 proc.

Idėją leisti atsiskaityti tik kortelėmis laiko kraštutinimu

Pašnekovai tvirtina – vartotojams svarbiausia turėti pasirinkimo laisvę, tačiau kartais tos laisvės reikia paprasčiausiai išsireikalauti. M. Zalatoriaus aiškinimu, nors kai kurie prekybininkai ar paslaugų teikėjai tvirtina, kad atsiskaityti elektroniniu būdu nėra galimybės dėl techninių priežasčių, tai dažnai gali būti paties paslaugos teikėjo ar prekybininko sprendimas.

Jeigu klientas nuolat prašytų elektroninio atsiskaitymo, ilgainiui bet kuris paslaugos teikėjas prie to prisitaikytų.

„Jeigu klientas nuolat prašytų elektroninio atsiskaitymo, ilgainiui bet kuris paslaugos teikėjas prie to prisitaikytų. Šiandien technologijos taip paplitusios, kad daugybė kortelių skaitytuvų tiesiog veikia naudodami mobilųjį ryšį. Todėl, jeigu kaime yra mobilusis ryšys, atsiskaitymas įmanomas ir ten. Mes, kaip klientai, turime labai didelę jėgą paprašyti prekybininko daryti taip, kaip mums patogiau. Būdamas prekybininkas jis visą laiką padarys taip, kaip yra patogiau klientui“, – pateikia pavyzdį M. Zalatorius.

N. Avidanas taip pat teigia palaikantis galimybę pasirinkti. Jo tvirtinimu, nėra būtina atsisakyti grynųjų pinigų, tačiau būtina turėti galimybę atsiskaityti už prekes ar paslaugas daugiau nei vienu būdu: „Kalbame apie inovacijas, apie progresą, galimybes, kurias suteikia naujos technologijos ir nauji atsiskaitymai. Visiškai sutinku, kad turi būti laisvė ir mes privalome turėti galimybę pasirinkti. Jeigu mums patogiau mokėti grynais, tai, prašau, mokėkime grynais. Tik tokiu atveju visada susimokėkime mokesčius.“

Tos pačios nuomonės laikosi ir M. Zalatorius. Jo teigimu, reikalauti iš kliento atsiskaityti tik vienu būdu yra kraštutinumas: „Žmogus privalo visą laiką turėti teisę pasirinkti. [...] Būtų iš tikrųjų puiku, jei turėtume nustatytą reikalavimą visiems priimti tiek vienokius, tiek kitokius pinigus. Manau, tai pagerintų ir supaprastintų gyvenimą mums visiems. Lietuvoje jau apie pusė žmonių naudoja elektroninius pinigus.“

Jo teigimu, asociacijos duomenimis, per ketvirtį kortelių naudojimas išaugo 20 proc. Tai reiškia, kad elektroniniai atsiskaitymai juda į priekį. Startuolio „ORCA Alliance“ įkūrėjas ir vadovas N. Avidanas įsitikinęs – jeigu atsiskaitymas kitais būdais taps toks greitas, kaip atsiskaitymas grynaisiais, žmonės pasirinks alternatyvas.

„Jeigu kalbame apie, sakykime, kartą Y, kartą Z, kurios greitu metu sudarys daugiau nei pusę visų apsiperkančių ir aktyviai pinigus leidžiančių vartotojų, jie nori apsipirkti kuo greičiau, nes jų koncentracijos, dėmesio laikas ribotas, jie nori padaryti sprendimą greitai. Kaip minėjo M. Zalatorius, perduodant grynuosius pinigus transakcija įvyksta akimirksniu. Lygiai taip pat akimirksniu transakcija turėtų įvykti atsiskaitant telefonu, kortele arba kriptovaliutomis“, – sako N. Avidanas.