Metų pradžioje šalyje pradėjusi veikti elektros rinka turėjo suteikti daugiau galimybių visiems – tiek elektros vartotojams, tiek tiekėjams, tiek gamintojams. Tačiau nauja tvarka ne tik neišgydė senų ydų, bet ir sukūrė naujų.

Kainos pyragas – per didelis

Šiuo metu didžiausią elektros kainos dalį sudaro gamybos kaina – 15,5 cento už kilovatvalandę. 7,69 cento keliauja valstybei kaip PVM dalis, 7,36 cento atitenka žemos įtampos skirstomiesiems tinklams, 3,41 cento vartotojai moka už perdavimą, 5,31 cento atitenka tiekėjams. Rodos, kainos pyragas jau ir taip didelis, tačiau tai ne pabaiga. Dar 4,73 cento kainoje yra vadinamoji VIAP dalis. Valdininkai teigia, kad tai "viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tarifas".

Tad elektros kainą sudaro tam tikros dedamosios, kurių dalis suplaukia valstybei, o ji už surinktas lėšas ne rinkos, o gerokai didesnėmis kainomis superka elektrą. Ar būtina tiek papildomai mokėti, kad užtikrintum elektros rezervą? Šiais metais startavusi laisvoji elektros rinka parodė, kad palankiausia kaina gaunama ne remiant neefektyvius gamybos šaltinius, o konkurencijos sąlygomis.

Lietuvoje elektros kaina vartotojams galėtų būti mažesnė, jei būtų atsisakyta logiškai nepaaiškinamų mokesčių, įeinančių į galutinę elektros kainą. Jei ne VIAP, elektros kaina būtų kur kas mažesnė. Per šiuos metus vien dėl VIAP iš vartotojų bus surinkta 430 mln. litų, pernai ši suma siekė 600 mln. litų.

Užgula vartotojų pečius

Lietuvos elektros gamintojai įsitikinę, kad šis mokestis ne tik skaudžiai paliečia vartotojus, bet ir iškreipia konkurenciją. Pavyzdžiui, 370,4 mln. litų šios sumos atiteks brangiausiai elektrą gaminančiai Lietuvos elektrinei Elektrėnuose. Joje jau numatytos milžiniškos investicijos į kombinuoto ciklo dujų turbinos statybas.

Už iš VIAP surinktus pinigus taip pat bus perkama elektra, kurią tiekėjai perparduos stambiems vartotojams (verslo įmonėms) per veikiančią elektros biržą.

Elektros birža, kaip ir visa laisvoji elektros rinka Lietuvoje, startavo šių metų sausio 1 d. Pagal energetikos ministro Arvydo Sekmoko patvirtintas naujas prekybos elektra taisykles biržoje iš pradžių turėtų būti perkama apie 35 proc. elektros energijos. Joje turėtų prekiauti gamintojai, tiekėjai, importuotojai ir eksportuotojai.

Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą VIAP surinktas lėšas dalysis Lietuvos elektrinė, "Vilniaus energija", "Kauno energija", "Klaipėdos energija". Kyla klausimas – kam reikalinga birža, jei elektrinės vis tiek remiamos iš vartotojų surinktais pinigais.

Kaimynams – išskirtinės sąlygos

Laisvojoje elektros rinkoje lieka ir daugiau klausimų, į kuriuos valdžia neskuba atsakyti. Vienas jų – palankių sąlygų sudarymas vietos elektros gamintojams.

Rusiškos elektros energijos importuotojai giriasi užimantys ne mažiau kaip trečdalį viso importo. Priėjimą prie rusiškos elektros turintys verslininkai gali pasiūlyti ilgalaikes sutartis už konkurencingą kainą. Laisvos rinkos šalininkai sakytų, kad tai ir yra laisvos elektros rinkos esmė, tikslas, kurio Lietuva turi siekti. Tačiau ar tokį patį tikslą turi ir mūsų kaimynai latviai, estai, lenkai?

Latviai, estai, kaip ir lietuviai, dalyvauja bendroje elektros rinkoje. Tai sudaro vienodas sąlygas tiek importuotojams, tiek vietos elektros gamintojams. Tačiau tuo pačiu įvairiais būdais skatina vietos elektros gamintojus. Hidroelektrinių tinklą išvystę latviai stato dar vieną elektros generavimo bloką, kuris visiškai išspręs elektros deficito problemą. Panašiai elgiasi ir estai, kurie energiją gauna degindami vietos skalūnus.

Iš Lietuvos valdžios negirdėti siūlymų šalies elektrinėse statyti blokus, dotuojamus valstybės arba ES. Elektros importuotojams leidžiama laisvai žvejoti, o vietos verslininkams net neduodamos meškerės. Juk tai ne tik energetinės nepriklausomybės garantas, bet ir darbo vietos, mokesčiai, suplaukiantys į Lietuvos biudžetą ir tam tikra apsauga nuo netikėtų importuotojų veiksmų.

Dar daugiau – valstybė dėl neaiškių priežasčių rūpinasi užsienio šalių elektros tiekėjų gerove. Itin palankios sąlygos Lietuvoje sudarytos estams – jiems suteiktos valstybės garantijos rezervuojant tinklų pralaidumą. Gali būti, kad šiomis išimtimis estai ir pasinaudos, semdami elektrą iš mūsų šalies elektros energijos rinkos operatorės "Baltpool" ir perparduodami "Nord Pool", o vietos gamintojai liks it musę kandę su nekonkurencingomis kainomis.

Valdininkai iškreipia rinką

Elektros tiekimo verslas – perspektyvus. Tai supranta ir valdininkai, kurie patys nori dalyvauti šiame versle, ir nepalieka to verslininkams. Tik taip galima paaiškinti "Lietuvos energijos" veiksmus.

"Lietuvos energija" yra elektros perdavimo tinklo savininkė, todėl ji rinkos dalyviams gali nustatyti sąlygas. Ji yra elektros perdavimo sistemos operatorė, prižiūrinti visą rinką, kaupianti informaciją. Kai elektros rinka tapo laisva, visi tikėjosi, kad "Lietuvos energija" liks rinkos priežiūros operatore ir niekuo daugiau. Tačiau taip neatsitiko. Įkurta antrinė "Lietuvos energijos" įmonė "Energijos tiekimas", kuri taip pat gavo licenciją dalyvauti elektros versle. Dalyvaudama elektros rinkoje valstybės įmonė iškreipia konkurenciją.

Kiekvieną dieną "Lietuvos energijos" antrinė įmonė "Litgrid", kuri yra elektros perdavimo sistemos operatorė, gauna elektros tiekėjų siūlymų. Taip funkcionuoja elektros birža "Baltpool": ryte gaunama pasiūlymų, po pietų jau skelbiami prekybos rezultatai. Per maždaug tris valandas biržoje apdorojami duomenys.

Elektros verslo atstovai bendrai kelia klausimą – kaip rinkos prižiūrėtoja gali būti rinkos dalyvė. Įmonei "Elektros tiekimas" nesunku sužinoti, kiek, už kiek ir kas siūlo elektrą. Atsižvelgdama į turimą informaciją, valstybinės įmonės antrinė bendrovė gali suformuluoti konkurencingiausią pasiūlymą ir niekas nesužinos, kad tai buvo padaryta pažeidžiant esminius konkurencijos dėsnius.

Gyventojų pinigai – importuotojams

Elektros verslo dalyviai stebi kainų kreives elektros biržoje. Neabejotinai jos kiek mažesnės, nei tikėtasi praėjusių metų pabaigoje. Tačiau šiuo metu vyksta tik žvalgytuvės, daromi pirmieji žingsniai laisvoje rinkoje. Pirmas pusmetis – pereinamasis laikotarpis. Iki liepos mėnesio rinkos dalyviai dar ieškos savo vietos po saule. Daugiau naujienų Lietuva išgirs antrą pusmetį.

Elektros gamintojai neabejoja, kad elektros kaina antrą pusmetį didės, nes šiuo metu ji palaikoma dirbtinai. Elektros aprūpinimo balansas neveikia. Elektrėnų elektrinė išnaudos kvotas greičiau, nei manyta, estų pažadas tiekti 10 proc. viso Lietuvos elektros poreikio taip ir liko pažadu. Valstybė neturi jokio plano, kaip elgsis kitais metais. 2011 m. elektros rinkoje nėra jokios strategijos, galbūt todėl didieji vartotojai su tiekėjais pasirašo trumpalaikes sutartis.

Būtina, kad Vyriausybė labai tiksliai reglamentuotų taisyklėse, kokia yra kiekvieno rinkos dalyvio atsakomybė, kur bus jo sąnaudos, kaip veiks visa sistema. Paskelbtose Energetikos ministerijos taisyklėse dar yra daug neaiškumų, o tai sudaro galimybes piktnaudžiauti.

Valstybė turėtų aiškiai deklaruoti, kas yra jos prioritetai – importuojama rusiška elektra, vietos gamintojai ar menkai veikianti elektros birža. Lieka neaišku, į kurią pusę krypti elektros gamintojams, nes naujų blokų statybai parama nežadama, tačiau politikai kasdien deklaruoja, kad Lietuva turi tapti nepriklausoma nuo energijos šaltinių, kuriuos valdo kaimynai Rytuose.

Jei keliami tokie tikslai, galbūt reikėtų paremti vietos gamintojus. Pavyzdžiui, nustatyti kvotą, pagal kurią ne mažiau kaip pusę viso Lietuvos elektros poreikio rinkai tiektų vietos gamintojai. Juk termofikacinės elektrinės visoje Lietuvoje turi milžiniškus pajėgumus elektrai gaminti, tačiau jie lieka neišnaudoti, o vartotojų pinigai atitenka importuotojams, dažniausiai, rusams.