Savaitgalį staiga sustojusi Ignalinos atominė elektrinė (AE) įliejo dar daugiau alyvos į liepsnojantį energetikos interesų laužą. Viešai svarstoma, kad iš to pelnosi elektros ir dujų tarpininkai.

Išseko kantrybė?

Privati "Leo LT" akcininkė "NDX energija", kuriai, regis, netrukus teks trauktis iš šalies energetikos projektų vykdytojų gretų, pažeria vis daugiau pareiškimų. Vakar ji viešai suabejojo, ar Ignalinos AE šeštadienį išties nutraukė veiklą dėl gedimo. Dėl to reaktoriaus kapitalinį remontą teko nenumatytai iš rugsėjo perkelti į birželį.

"Gal Ignalinos AE iš tiesų sustojo niekieno nenumatytu avariniu būdu po to, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija numatė, kad šiemet jėgainę reiks remontuoti trumpiau ir dėl to atpigino elektros kainą vartotojams. Gal Lietuvos elektrinei atsitiktinai pasisekė, kad paskutinį mėnesį galiojant aukštesnei elektros supirkimo kainai, jai reikės brangesnės elektros gaminti daugiau. Gal visai atsitiktinai Lietuvoje veikia skaidri rusiško kapitalo nepriklausomo elektros tiekimo bendrovė (Energetikos realizacijos centas (ERC) – red. past.), kuri šiuo sudėtingu Lietuvai laikotarpiu padės nelikti tamsoje..." – rašoma gana ironiškame "NDX energijos" valdybos laiške.

Apskaičiuota, kad tokio nenumatyto Ignalinos AE remonto kaina – "kažkokie niekingi daugiau kaip 100 mln. litų iš Lietuvos vartotojų kišenės, atiteksiančių rusiškų dujų ir elektros importuotojams".

Įtartini sutapimai

"NDX energijos" valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius teigė šiuo laišku norėjęs atkreipti ne tik visuomenės, bet ir Energetikos ministerijos dėmesį.

"Ministras ne kartą buvo minėjęs galimybę kreiptis į specialiąsias tarnybas. Manau, tai galėtų būti viena iš temų, kuria galėtų pasidomėti kompetentingos tarnybos", – dienraščiui aiškino įmonės valdybos pirmininkas.

Tokie gedimai, anot jo, įvyksta ne pirmą kartą ir ne pirmus metus, ir tai esą kelia pagrįstų įtarimų.

"Pridėjus turimą, būtų galima atrasti ir daugiau sutapimų. Jų per daug, kad būtų galima numoti ranka. Mes norime pabrėžti, kad ir planinis, ir neplaninis elektrinės stabdymas yra labai naudingas Rusijos dujų tiekėjams, kurie Lietuvos elektrinei Elektrėnuose parduoda daugiau dujų, ir elektros energijos pardavėjams iš Rusijos", – aiškino I.Staškevičius ir vylėsi, kad jeigu pastarasis įvykis ir neatskleis nusikaltimo, tai bent atkreips vartotojų dėmesį, kad net, regis, nereikšmingi įvykiai lemia elektros kainą.

Gedimas buvo, bet tirs

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigė, kad privatus "Leo LT" investuotojas turi teisę turėti savo nuomonę, tačiau pats nemato ryšio tarp rusišką elektrą importuojančio ERC ir neplanuoto elektrinės sustojimo.

"Jeigu reikės elektros, ją galėtų gaminti ir Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, nebūtina pirkti iš ERC. Be to, ne tik ši bendrovė importuoja elektrą. Visiškai uždarius Ignalinos AE, tiekėją turės rinktis "Lietuvos energija", o pagrindinis kriterijus – elektros kaina", – dienraščiui teigė ministras.

Jis kol kas neketina kreiptis į specialiąsias tarnybas, tačiau tai galėtų padaryti Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), jeigu nustatytų, kad elektrinė buvo sustabdyta ne dėl gedimo.

"Tačiau kol kas neturiu pagrindo taip galvoti", – pridūrė A.Sekmokas.

VATESI viršininkas Gytis Maksimovas suskubo išsklaidyti "NDX energijos" įtarimus dėl tyčinio elektrinės sustabdymo. AE šeštadienį esą sustojo dėl gedimo antroje reaktoriaus stabdymo sistemoje.

"Norėčiau išsklaidyti visas abejones dėl tokių pareiškimų, jie tikrai neatitinka tikrovės. Jokių kalbų, kad antrasis blokas buvo sustabdytas tyčia, neturėtų būti", – sakė G.Maksimovas.

Šiuo metu vyksta tyrimas, kodėl sustojo AE antrasis blokas. Išankstiniai tyrimo rezultatai paaiškės per kelias paras, o galutinės išvados – per mėnesį. VATESI seks tyrimo eigą, dalyvaus tiek atliekant patikrinimus, tiek apklausiant darbuotojus.

Galėjo ir neparduoti

Vidą Čebatariūną, Energetikos realizacijos centro komercijos direktorių, prajuokino "NDX energijos" pareiškimas: "Na, mes tikrai negalime sustabdyti atominės elektrinės. Tai buvo techninė problema."

Pašnekovas tikino, kad ERC nebuvo pasiruošęs tiekti elektros energijos, nes AE sustojo nenumatytai. Tačiau kiek šis sustojimas bus naudingas ERC, kuriai su dujininkais, kaip rašoma "NDX energijos" kreipimesi, atiteks 100 mln. litų, V.Čebatariūnas atsakyti nepanoro.

"Nežinau, kaip jie skaičiavo ir ko tikisi? Kokią elektrą jie planuoja naudoti, kai Ignalina stovi? Tai kad net vietos gamintojų elektra yra brangesnė, kai atominė neveikia. Kol kas, mano žiniomis, tik rusai turi galimybę patiekti tiek elektros. Jeigu Lietuva nenori rusiškos elektros, gali nepirkti. Apskritai tam, kad Ignalina taip sustos, niekas nebuvo pasiruošęs. Tai gerai, kad mes davėme elektros, nors galėjome ir neduoti. Taigi praėjusį savaitgalį mes daug padėjome Lietuvai", – išdidžiai kalbėjo ERC komercijos direktorius, jis atsisakė atskleisti, kiek šį kartą mūsų šaliai kainavo rusiška elektra. Beje, įmonę valdo įtakingo konservatoriaus Ramūno Garbaravičiaus sūnus Jonas.

V.Čebatariūnas nesiėmė prognozuoti, kiek kitąmet gali tekti vartotojams mokėti už importuojamą elektrą: "Viską lems naftos ir dujų kaina, kiek elektra kainuos rinkoje. Jeigu Lietuva ras kitur užsienyje nusipirkti elektros pigiau, tai galės iš Rusijos nepirkti. Šiuo metu rinkoje nuosmukis, elektra – pigesnė, bet kaip bus kitąmet, matysim."

Be Rusijos neišsivertė

Nustojus veikti Ignalinos atominei elektrinei (AE), be kitų vietos gamintojų, Lietuvą elektros energija aprūpina Skandinavija ir Rusija. Lietuva sutarė su Estija, kad ši kuo greičiau baigtų elektrinių remontą ir pagelbėtų šaliai importuodama elektrą.

"Ignalinos AE sustojo labai nelaiku: Estija šiuo metu remontavo savo elektrinių blokus, kad galėtų tiekti elektros energiją per mūsų Ignalinos elektrinės planinį remontą, o mes tiekėme energiją Estijai. Sutarėme, kad Estija skubiau baigs savo remontus, kad antroje mėnesio pusėje jau galėtų patiekti tam tikrą elektros kiekį į Lietuvą", – pranešė "Lietuvos energijos" rinkos administravimo departamento direktorius Edvardas Važgėla.

Bendras Lietuvos elektros energijos poreikis yra 1300 megavatų.

Šiuo metu energija importuojama iš Skandinavijos "Nord Pool" rinkos – 100 megavatų ir perkama iš ERC – 700 megavatų. 500 megavatų pagaminama Lietuvoje (Kruonio, Lietuvos, Vilniaus, Kauno elektrinėse, naudojant atsinaujinančius šaltinius).

Naktį iš ERC papildomai perkama dar apie 400 megavatų Kruonio vandeniui pakelti.

"Lietuvos energija" pranešė, kad naktį dėl mažesnių kainų pirks elektrą iš Estijos (nuo trečiadienio), o nuo šeštadienio ryto – iš Latvijos.

Liūtą valdys valstybė

Valstybės įtaka nacionalinėje energetikos bendrovėje "Leo LT" turi būti didinama. Taip nusprendė darbo grupė, siūlanti Vyriausybei didinti šioje įmonėje savo akcijų dalį ne mažiau kaip iki dviejų trečdalių.

Energetikos ministras A.Sekmokas pakartojo, jog strateginius energetikos projektus, pirmiausia – elektros tilto į Švediją statybą, turėtų įgyvendinti valstybės įmonė. Artimiausiu metu ši įmonė, kuri kol kas neįvardijama, teiks paraišką Europos Komisijai dėl elektros jungties statybos.

Dėl "Leo LT" galimo likvidavimo dar bus sprendžiama – pasak A.Sekmoko, praėjusią savaitę Energetikos ministerijoje su privataus investuotojo "NDX Energijos" atstovais jų iniciatyva įvyko susitikimas: "Vienašališkas "Leo LT" likvidavimas, nesukeliant padarinių valstybei, negalimas. Manau, kad bus atsižvelgta į tuos pareiškimus, kuriuos mes matėme viešai iš "NDX energijos" pusės, kad jie nemato toliau perspektyvos, todėl "Leo LT" likvidavimas svarstytinas abiejų pusių susitarimu, įstatymų nustatyta tvarka."

Padidinusi valstybės dalį "Leo LT" iki dviejų trečdalių akcijų, Vyriausybė galėtų nuspręsti arba panaudoti "Leo LT" turimą turtą planuojamoms naujos AE ir elektros tiltų statyboms finansuoti, arba reorganizuoti bendrovei.