„Vienas nepriklausomas tiekėjas jau yra pasiūlęs mažiau nei 28 ct už kilovatvalandę (kWh), t. y. 27 su skaičiukais ir 25 su skaičiukais po kablelio. Mano akimis, prasideda tikroji konkurencija“, – komentavo Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Kiti du didžiausi tiekėjai elektros kainas siūlo fiksuoti 31–33 ct už kWh ribose. Anot Energetikos agentūros, panašias kainas vartotojai galėjo gauti tik pernai pavasarį. Vėliau – rūgpjūtį–rugsėjį tiekėjų kainos šoko iki 60 ct už kWh.

„Per mėnesį jie sumažino tarp 7–11 ct už kWh. Tai yra nemažai“, – sakė V. Poderys. 

Nors tiekėjų pasiūlymai pinga, vis dar yra mokančių daugiau kaip 28 ct už kWh, pritaikius valstybės kompensaciją. Šias kainas žmonės užfiksavę ilgam laikui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tokių sutarčių yra labai nedaug. Vos trys šimtai, t. y. apie 0,24 proc. nuo visos mūsų klientų bazės“, – konstatavo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.  

„Tokia dalis vis mažėja, nes persirašo sutartis. Tačiau grubiai imant, yra apie 50 proc. klientų, kurie moka daugiau kaip 28 ct už kWh“, – teigė „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

„Kurie moka 28 ct ribose už kWh su kompensacija, yra apie 13 tūkst. Tai reiškia, kad jie turi didesnę kainą nei 56,5 ct“, – konstatavo „Igničio“ Privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas.

Energetikos viceministrė siūlo pasidomėti, ar tokiems klientams neverta nutraukti sutartis ir eiti pas kitą tiekėją arba pasirinkti kitą planą. Tai esą leis sutaupyti ir biudžeto ir asmeninių lėšų.

„Įsivertinę savo turimus tarifus, ypač jei jie buvo pasirašę sutartį praeitą rudenį, ir tuos tarifus, kuriuos šiandien siūlo nepriklausomi tiekėjai, gyventojai galėtų sutaupyti 200–500 eurų per metus“, – kalbėjo energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Kompensuoti, pavyzdžiui, visiems iki 100 kWh būtų teisingesnis, nes jis nuima nuo valstybės pečių poreikį nuspręsti, kam duoti, o kam neduoti.

 

Prezidento komanda ragina įsikišti reguliuotoją, kuris stebėtų, kaip krentant elektros kainoms, keičiasi ir tiekėjų kainodara.

„Institucijos, kurios prižiūri liberalizuotą rinką, yra ir ministerija, kuri taip pat turi informacijos, ir nepriklausomų elektros tiekėjų atsakomybė yra atnaujinti pasiūlymus“, – sakė prezidento vyr. patarėjas Jaroslavas Neverovičius.  

Anot didžiausių elektros tiekėjų, valstybės kompensacijų elektros kainai šiuo metu nereikia trečdaliui vartotojų, o vieno tiekėjo – net 60 proc. klientų. Tačiau iki liepos mėnesio galiojančias kompensacijas Vyriausybė žada pratęsti.

„Kol elektros kainos yra aukštos, tol ta kompensacija tikrai yra reikalinga. Priešingu atveju patirtume tą vadinamą kainų šoką“, – kalbėjo A. Kavaliauskas.

„Kompensacijos iš viso nelabai reikia, nes visi vartotojai gali pasirašyti sutartį už mažesnę nei 28 ct“, – teigė M. Giga.

Dabar kompensacijos priklauso visiems, mokantiems už elektrą daugiau nei 28 ct už kWh. Vyriausybė svarsto galbūt keisti šią kompensacijos tvarką.

„Vienas variantas yra išlaikyti esamą kompensavimo modelį tokį, koks yra dabar. Antras variantas – galbūt taikyti skirtingų subsidijų dydžius socialiai pažeidžiamiems gyventojams ir likusiems taikyti kitokį subsidijos dydį. Trečias variantas yra subsidijuoti tik tam tikrą vartojimo dalį“, – svarstė I. Žilienė.  

Konkretų modelį Vyriausybė žada priimti pavasarį. Veikiausiai gegužę. Seimo pritarimo tam nebereikės. Nereikės ieškoti ir naujų lėšų.

„Mūsų žiniomis, vertinant biudžeto galimybes, buvo įvertintas ir antrojo pusmečio finansavimas“, – teigė energetikos viceministrė.

Vien šiemet pirmam pusmečiui kompensacijoms skirta 330 mln. eurų. Prezidento patarėjas ir ekonomistas ragina biudžeto taip nebešvaistyti ir paramą sukonkretinti.

„Nustatyti kažkokias lubas kilovatvalandžių kiekiui. Pavyzdžiui, praeitą vasarą buvo kalba apie 150 kWh. Galbūt galėtų būti ir koks nors kitas skaičius“, – sakė J. Neverovičius.

„Kompensuoti, pavyzdžiui, visiems iki 100 kWh būtų teisingesnis, nes jis nuima nuo valstybės pečių poreikį nuspręsti, kam duoti, o kam neduoti. Ir tuo pačiu palieka visiems gyventojams paskatas atsakingiau ir taupiau naudoti energiją“, – konstatavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šių metų biudžete gyventojams už elektrą ir dujas skirta daugiau kaip 800 mln. eurų kompensacijų.