Tuo metu didžiosiose Europos valstybėse elektros kaina per savaitę judėjo skirtingomis kryptimis – Prancūzijoje nukrito 3 proc. iki 386,8 euro, Belgijoje – 1 proc. iki 387,6 euro, o Vokietijoje pakilo 2 proc. iki 369,9 euro.

„Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, kana augo 2 proc. iki 312,4 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.

„Orai išlieka pagrindiniu elektros kainą lemiančiu veiksniu. Dėl vėsesnių oro sąlygų bendras suvartojimas „Nord Pool“ regione, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 5 proc. Be to, dėl mažesnio nei įprastai kritulių kiekio sumažėjo Šiaurės šalių vandens rezervuaro lygis“, – pranešime sakė  „Elektrum Lietuvos“ Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas.

Pasak jo, elektros kainų augimui įtakos turėjo ir sumažėjusi atominės energijos gamyba – tęsėsi Švedijos Oskarshamno 3-iojo reaktoriaus techninė priežiūra. Staigesnį kainų augimą pristabdė 36 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba „Nord Pool“ regione.

Orai išlieka pagrindiniu elektros kainą lemiančiu veiksniu.

Elektros vartojimas „Nord Pool“ regione didėjo ir siekė 10 tūkst. gigavatvalandžių (GWh), gamyba taip pat augo iki 10,4 tūkst. GWh.

Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę paaugo 3 proc. iki 614 GWh. Lietuvoje vartojimas kilo 4 proc. iki 272 GWh, Latvijoje – 3 proc. iki 147 GWh, Estijoje – 2 proc. iki 195 GWh.

Elektros energijos bendros gamybos apimtys Baltijos šalyse augo 7 proc. iki 473 GWh. Lietuvoje gamyba augo 12 proc. iki 134 GWh, Latvijoje – 12 proc. iki 165 GWh, o Estijoje gamyba mažėjo 2 proc. iki 174 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 77 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 49 proc., Latvijoje – 112 proc., Estijoje – 89 proc. šaliai reikalingos elektros.