Lietuvoje sausio 27–vasario 2 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 98,4 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 146,1 euro.

Latvijoje ir Estijoje elektros kainos krito 30,5 proc. – iki 95 eurų už MWh, Lenkijoje vidutinė megavatvalandės kaina, nepaisant 24,7 proc. mažėjimo, išliko didžiausia regione – iki 123,5 euro.

Švedijos ketvirtoje kainų zonoje, iš kurios „NordBalt“ jungtimi elektra tiekiama į Lietuvą, elektros kaina mažėjo labiausiai – 44 proc. iki 80,3 eurų už MWh.

Praėjusią savaitę bendra elektros gamyba Lietuvoje padidėjo 10,8 proc., iki 105 gigavatvalandžių (GWh). Tik vėjo elektrinių gamyba didėjo 88,7 proc., o vėjo, saulės jėgainės bei hidroelektrinės pagamino 28 proc. viso Lietuvos elektros energijos poreikio.

Importuojamos elektros dalis mažėjo nuo 66 iki 62 proc. viso poreikio, per Latvijos jungtį importuota 120,1 GWh, arba 29,3 proc. mažiau, tuo tarpu iš Švedijos – 100,5 GWh, arba 54,2 proc. daugiau nei prieš savaitę.

Vidutinė dujų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške per savaitę sumažėjo 8,7 proc. iki 60,7 euro už MWh.

Europos Sąjungos (ES) dujų saugyklų dujų užpildymas per savaitę sumažėjo apie 3,5 proc., iki 71,64 proc. Tuo metu dujų Inčukalno saugykloje Latvijoje dujų kiekis mažėjo puse procento, o užpildymas siekė 44,4 proc.

Per savaitę dujų importas per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą mažėjo 0,6 proc. iki 770 GWh. Į Latviją ir Lenkiją keliavo 68 proc. arba 522,86 GWh per terminalą importuotų dujų.

Lietuvoje dujų suvartojimas per savaitę mažėjo 6,3 proc. iki 238,59 GWh.

Dujų srautas į Latviją per savaitę sumažėjo 2,7 proc. ir siekė 387,72 GWh, į Lenkiją jis augo 21,3 proc. iki 135,14 GWh.