Valstybės valdoma energetikos grupė "Lietuvos energijai", Prancūzijos "Dalkia" grupės valdomos įmonės Lietuvoje ir ir Rimando Stonio kontroliuojama Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) pasidalys 173 mln. litų vertės nemokamų apyvartinių taršos leidimų (ATL). Dar 4 elektrą gaminančios įmonės gavo maždaug 1,55 mln. litų vertės leidimų.

Atsižvelgusi į įmonių investicijų planus ir jau atliktas investicijas, Europos Komisija (EK) "Lietuvos energijai" skyrė 86,15 mln. litų, "Dalkia" grupės įmonėms "Vilniaus energija" ir "Litesko" - 62,44 mln. litų, KTE - 24,41 mln. litų, "Klaipėdos energijai" - 700 tūkst. litų, "Kauno energijai" - 634,1 tūkst. litų, "Šiaulių energijai" - 166,4 tūkst. litų, Utenos šilumos tinklams - 45,9 tūkst. litų vertės ATL, BNS pranešė Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Kisielius.

Anot jo, bendros beveik 175 mln. litų vertės taršos leidimai skirti tik elektros gamintojams, ir tai yra maksimali apimtis, kurią EK galėjo skirti Lietuvai.

"Skiriamas apyvartinių taršos leidimų kiekis susijęs su mūsų istoriniais duomenimis, kadangi mes anksčiau išmesdavome mažai anglies dvideginio, nes veikė atominė elektrinė", - BNS sakė V.Kisielius.

Jo teigimu, ATL elektros gamintojams bus perduodami palaipsniui - kasmet įmonės turės suderinti savo investicijų planus bei jau atliktas investicijas į elektros gamybos efektyvumą. Jeigu sustabdytų investicijas, jos prarastų leidimus.

Europos Komisijos sprendime rašoma, kad Lietuvos įmonės, investuodamos į elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių plėtimą bei modernizavimą, iki 2020 metų tokios gamybos apimtis padidintų iki 23 proc.

"Taršos leidimų nauda energijos gamybos įmonėms iš esmės proporcingai priklauso nuo to, kiek elektros energijos jos gamina iš iškastinio kuro. Todėl tos iškastinį kurą naudojančios įmonės, kurios jau dabar turi didesnę rinkos dalį, veikiausiai gaus daugiau taršos leidimų", - rašoma EK sprendime.

EK taip pat pabrėžia, kad nemokami ATL sudarys nedidelę projektų finansavimo dalį: "Lietuvos energijos" - 4,3 proc., "Dalkia" grupės - 10,2 proc, o KTE - 16,3 proc., o bendra visoms 7 įmonėms teikiama pagalba sudarys 5,4 proc. Likusią dalį kiekviena įmonė turės finansuoti iš kitų šaltinių.

Praėjusią savaitę "Lietuvos energijos" atstovai BNS teigė, jog apyvartinius taršos leidimus žada naudoti pagal paskirtį ir nežinia, ar jų daug liks pardavimui, o "Klaipėdos energija" teigė, kad įmonei visada lieka ATL, kuriuos ji parduoda rinkoje, ir gautus pinigus iškart investuoja. Utenos šilumos tinklai lauks, kol jie pabrangs, kad galėtų gauti daugiau lėšų, nes šiuo metu ATL yra labai atpigę.

Nemokamus ATL Europos Komisija skirsto jau trečią kartą. Pirmieji leidimai buvo skirstomi 2005-2008 metams, vėliau - 2008-2012 metams. Dabar ATL skirstomi 2013-2020 metams, tačiau pirmą kartą atsirado nauji leidimai - elektros gamintojams. Juos nemokamai galima gauti, tik investuojant į taršos mažinimo projektus.