Neteisėtas veiksmas?

Elektros perdavimo sistemos operatorius bendrovė "Litgrid" gruodžio 13 d. organizavo galios rezervo aukcioną 484 MW elektros gamybos galios rezervams įsigyti. Tam Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) suderino 32 mln. eurų išlaidas.

Tačiau aukcionas žlugo dėl vieno iš dalyvių – valstybės įmonės "Lietuvos energijos gamyba", valdančios Lietuvos elektrinę, pasiūlytos kainos. Ji viršija VKEKK "Lietuvos energijos gamybai" dar šių metų lapkričio pabaigoje nustatytą viršutinę kainų ribą – 10,04 Eur už MWh. Ši riba nustatyta pagal pačios bendrovės pateiktus duomenis. Kadangi kaina viršija viršutinę VKEKK nustatytą ribą, "Lietuvos energijos gamybos" pasiūlymas atmestas. Dėl to sužlugo ir aukcionas, nes aukcione dalyvavusios KTE, PE bei "Orlen Lietuva" valdoma elektrinė gali pagaminti tik 165 MW. Vilniaus TE3 elektrinė aukcione dalyvauti negalėjo, nes jos veikla šiais metais sustabdyta.

Termofikacinių elektrinių vadovų teigimu, valstybės įmonė "Lietuvos energijos gamyba" sąmoningai padarė neteisėtą veiksmą – peržengė VKEKK nustatytą kainą, kad sužlugdytų aukcioną. Nes jam žlugus tikisi, jog bendrovė "Litgrid" visą elektros galios rezervą pirks iš Lietuvos elektrinės. Tai ne tik įstatymų nepaisymas ir manipuliavimas dominuojančia padėtimi, bet ir papildomos išlaidos visiems mokesčių mokėtojams. Jeigu aukcionas būtų įvykęs pagal termofikacinių elektrinių pateiktas kainas, galios rezervui pirkti reiktų iki 12 mln. eurų mažiau.

Termofikacinių elektrinių vadovai planuoja kreiptis į Konkurencijos tarybą, VKEKK bei Energetikos ministeriją. Bus prašoma išsiaiškinti, ar tokie "Lietuvos energijos gamybos" veiksmai nepažeidžia įstatymų, veiksmingos konkurencijos principų bei vartotojų teisės gauti elektros energiją mažiausiomis sąnaudomis.

Pirko iš vieno tiekėjo

Praėjusių metų pabaigoje Algirdo Butkevičiaus vadovaujama vyriausybė panaikino Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotas termofikacinėms elektrinėms, tretinį galios rezervą be konkurso užsakė "Lietuvos energijos gamyba" padaliniui Lietuvos elektrinei. Vyriausybė galbūt elgėsi neteisėtai.

Tada Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius dėl to kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydamas išaiškinti, ar Vyriausybė, be konkurso užsakiusi rezervą, elgėsi teisėtai, nebuvo pažeistas Konkurencijos įstatymas. Tuometis energetikos viceministras Rokas Baliukovas spėjo politikams patikinti, kad 2017 m. aukcionas bus organizuotas. Kas gavosi iš žadėto ir organizuoto aukciono, puikiai matosi – "Lietuvos energijos gamyba" vėl pasiūlė Lietuvos elektrinės paslaugas, tik didesne, nei VKEKK leistina kaina.

Atsakymas pribloškė

"Kauno diena" paprašė Energetikos ministerijos oficialaus komentaro, ką naujieji jos vadovai mano apie sužlugdytą aukcioną ir kokių priemonių rengiasi imtis.

Ministerijos atstovo Andriaus Jovaišos atsakymas buvo daugiau negu gluminantis: "Apie kurį aukcioną eina kalba? Ir kas ką sužlugdė? Ar jūs žinote, kas sužlugdė? Ir kieno nuomonę norite sužinoti? Lietuvos elektrinė yra valdoma Finansų ministerijos."

Pašnekovo perklausus, ar teisingai buvo išgirsta, kad nuo šiol Lietuvos elektrinė priklauso Finansų ministerijos valdymo sferai, A.Jovaiša nė kiek nesuabejojo. "Taip. Tai yra Trečiojo energetikos paketo pasekmė. Buvo perskirstytas elektros perdavimas, gamyba ir paskirstymas", – teigė ministerijos atstovas.

Redakcijai komentuoti susidariusios situacijos nepanoro ir VKEKK atstovas Paulius Blažys. Pastarojo parašas gulė ant šios tarnybos pažymos, kurioje oficialiai buvo nustatyta tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinė riba – 10,04 Eur už MWh.