30 metų gyvuojanti ūkinių prekių parduotuvė Rudaminoje patyrusi įvairiausių krizių. Šių metų pabaigoje aplankė dar viena. Rudaminiečiai rečiau užsuka apsipirkti, rečiau įsigyja kvepalų, žaislų ir avalinės. Prekyba smuko trečdaliu.

„Prekyba šiais metais kritusi, bet pagrindiniai faktoriai – didesnės elektros kainos, žiemą paveikia šilumos kainos“, – sakė ūkinių prekių parduotuvės savininkas Vladas Gedminas.

Didieji prekybininkai irgi pastebi tendencijas pirkti tik tai, ko reikia. Pinigų suma išleidžiama tokia pat, tačiau prekių lapkritį ir gruodį įsigyjama mažiau.

„Pradėjo mažėti pramoninių prekių pardavimas nemažu procentu. Tai pirmas taupymo požymis“, – pastebėjo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos bankas pastebi, kad vartojimas traukiasi. Trečiąjį ketvirtį prekių ir paslaugų įsigyta 2 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau tai esą menkniekis, palyginti su dviženkle infliacija.

Vartojimą varžo kylančios kainos, neapibrėžtumas dėl ateities ir brangstančios paskolos. Pastarosios įtaka pirkiniams, tikėtina, dar tik atsispindės. Palūkanas Europos Centrinis Bankas žada kelti dar ne kartą.

„Tai nulems kitokią paklausą prekėms, kurioms įsigyti būtinas kreditas. Vadinasi, jei žmonės pirks būstą arba ilgo vartojimo brangių prekių, pvz., automobilius, rinksis pigesnius“, – pažymėjo Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.

Įsigyti kai kurių prekių nebus lengva ir po švenčių – jau kitais metais. Lietuvos bankas 1 proc. pablogino kitų metų infliacijos prognozę ir skelbia, kad prekės ir paslaugos brangs sparčiau, nei kils darbo užmokestis. Infliaciją kurstys ne energetika, o maistas.

„Maisto kainų augimas kitais metais turėtų būti pagrindinė infliacijos priežastis, lygiai kaip ir paslaugų kainų infliacija“, – teigė Lietuvos banko valdybos primininkas Gediminas Šimkus.

Finansų ministerija prašė Lietuvos banko atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, ar infliacijos nepučia godūs verslininkai. Bankas jį užbaigti žada sausį. Tačiau jau dabar sako, kad gamintojų kainos kyla sparčiau nei galutinės kainos vartotojams.

„Trunka apie pusmetį ir daugiau, kol kainos iš įsigijimo persikelia į gamintojo arba pardavimo kainas“, – akcentavo G. Šimkus.

„Kainos pakilusios 10–15 proc. ir tiekėjai siūlo brangesnėmis kainomis“, – sakė V. Gedminas.

Gamintojų išlaidoms didžiausią įtaką daro medžiagos ir žaliavos, kurios brango maždaug dvigubai. Dabar jau pinga.

Ekonomistas ginčija tokias prognozes ir teigia, kad kainos turi stabilizuotis.

„Kainos konstravosi dėl to, nes manyta, kad energetika labai daug kainuos. To nebus. Nafta atpigo, dujos irgi atpigs“, – situaciją komentavo A. Bartkus.

Nors Lietuvos bankas atsakingas už kainų stabilumą, įsikišti į rinką kol kas neplanuoja.

„Tai, ką gali padaryti Lietuva kaip valstybė, – nekurstyti infliacinių procesų papildomomis priemonėmis“, – pabrėžė G. Šimkus.

Anot bankininkų, ekonomikos padangė vis dar apniūkusi. Nors šalies ūkis kitąmet augs, infliacija taps vienženklė tik kitų metų viduryje. Šiemet ji perkopusi 19 proc.