Tai numatyta ministerijos parengtame energijos taupymo priemonių plane, kuris apima ir joms skirtą finansavimą bei rekomendacijas privačiam verslui bei gyventojams.

Siūloma šildymo sezono metu sumažinti temperatūrą patalpose iki 19 laipsnių, o vasarą – padidinti kondicionierių temperatūrą iki 27 laipsnių, išjungti karštą vandenį viešojo sektoriaus pastatuose.

Be to, siūloma leisti tų biudžetinių įstaigų, valstybės institucijų ir įmonių, kurios jau taiko nuotolinį darbą, darbuotojams nuotoliu dirbti penktadieniais ir pirmadieniais – taip būtų galima keturioms dienoms iš eilės šildymo temperatūrą patalpose sumažinti iki 17 laipsnių.

Taip pat siūloma dviem mėnesiais ilgiau – nuo spalio iki gegužės – riboti leistiną greitį greitkeliuose iki 110 km per valandą. Dabar toks greitis galioja nuo lapkričio iki kovo.

Planas, kuris bus pristatytas Vyriausybei trečiadienį, parengtas remiantis Europos Komisijos, Tarptautinės energetikos agentūros bei Lietuvos energetikos agentūros rekomendacijomis, kitų šalių taupymo planų analize bei valstybės valdomo turto duomenimis apie energetines sąnaudas.

Energetikos ministerijos duomenimis, didžiausi nuostoliai patiriami dėl senos statybos neapšiltintų ir nerenovuotų pastatų, tad didžiausią taupymo efektą duotų energijos nuostolių mažinimas, investicijos, taip pat greito poveikio priemonės, pavyzdžiui, karšto vandens išjungimas, šildymo temperatūros, perteklinės elektros galios, apšvietimo intensyvumo sumažinimas bei vartotojų elgsenos keitimas.

Preliminariais skaičiavimais, augant energijos kainoms ir nesiėmus jokių priemonių valstybės sąnaudos vien už šilumą ir elektrą šiemet gali siekti 250 mln. eurų. Turto banko duomenimis, dar 2021 metais jos buvo 98 mln. eurų.

Planuojama, jog įgyvendinus planą, valstybei kasmet pavyktų sutaupyti apie 140–160 GWh energijos, arba apie 50 mln. eurų.

Centrinės valdžios institucijoms ir valstybės įmonėms bus nustatyti tikslai, kurių jos privalės pasiekti per dvejus metus. Jos galės naudotis valstybės parama – 189 mln. eurų iš skirtingų ES finansavimo priemonių.

2014–2020 metais viešųjų pastatų atnaujinimui skirta 113 mln. eurų paramos, tačiau panaudota mažiau nei dešimtadalis – vos 9 mln. eurų.