Labiausiai iš Baltijos valstybių savo saugumu užtikrinti išlieka Estijos gyventojai, tuo tarpu mažiausiai saugūs ir toliau jaučiasi gyvenantys Latvijoje, rodo draudimo bendrovės „Ergo“ skelbiamas Baltijos šalių gyventojų saugumo indeksas.

Estijos gyventojų saugumo indeksas siekia plius 6 (2 punktais mažiau nei pernai), Lietuvos - minus 4 (1 punktu daugiau), o Latvijos gyventojų - minus 12 (taip pat 1 punktu daugiau), teigiama „Ergo“ pranešime.

Tyrimo duomenimis, didžiausią susirūpinimą visų trijų Baltijos šalių gyventojams kelia sveikatos priežiūra, taip pat nerimaujama dėl nacionalinio stabilumo ir saugumo, o savo materialinę ir finansinę padėtį teigiamai vertina tik Estijos gyventojai.

„Šiemet matome, kad Latvijos ir Lietuvos gyventojai mažiau nerimauja dėl to, kad galės padengti savo kasdienius išlaidų poreikius, jie tvirčiau gali pasakyti, kad jaučiasi turintys stabilų darbą. Vis dėlto, didžiausią nerimą Baltijos šalyse kelia sveikatos priežiūra ir nacionalinis saugumas. Reikšminga yra tai, kad nuotaikos, susijusios su šalių stabilumu ir saugumu, nuo praėjusių metų pablogėjo. Jokios abejonės, kad nuotaikas paveikė Rusijos ir Ukrainos konfliktas“, – pranešime sakė „Ergo“ draudimo bendrovių Baltijos šalyse valdybos pirmininkas Kęstutis Bagdonavičius.

Tyrimo rezultatai rodo, kad pasitenkinimas gyvenimu visose trijose Baltijos šalyse yra panašus ir kad per metus jis pagerėjo nedaug. Gyventojų, manančių, kad jų būklė yra gera, dalis yra panaši visose trijose šalyse: po 46 proc. Lietuvoje ir Estijoje bei 50 proc. Latvijoje.

„Ergo“ gyventojų saugumo indekso tyrimą atlieka su SKDS tyrimų centru. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje internetu apklausta po 1 tūkst. gyventojų, kurių amžius – nuo 18 iki 74 metų.