Norėtų dalyvauti

Birštono mieste, Jonavos, Kaišiadorių, Raseinių rajonuose ES finansuojami projektai domina mažiau apklaustųjų – dalyvauti jų svarstymuose norėtų atitinkamai 44 proc., 58 proc., 55 proc. ir 59 proc. šių savivaldybių gyventojų. Kauno mieste ir Kėdainių rajone viešuosiuose aptarimuose dalyvautų po 62 proc. apklausos dalyvių.

Aktyviausiai Kauno apskrityje į viešuosius aptarimus jau įsitraukia Prienų rajono ir Kauno miesto gyventojai – atitinkamai 17 proc. ir 18 proc. jų yra dalyvavę tokiuose renginiuose. Raseinių ir Kėdainių rajonuose viešuosiuose aptarimuose yra tekę dalyvauti atitinkamai tik 5 ir 6 proc. gyventojų.

Apklausa taip pat atskleidė, kad ES finansuojamų projektų vykdytojai bendruomenes vangiai įtraukia į aptarimus ir nesistengia ieškodami gyventojų palaikymo. 25 proc. visų Lietuvoje apklaustų respondentų teigė, kad visiškai neinformuoti apie jų regione vykdomus ES projektus, o 21 proc. pažymėjo, kad nieko nėra girdėję ir apie viešus šių projektų svarstymus.

Pastebimas aktyvumas

"Šiandien žmonės daug aktyvesni ir drąsesni reikšdami savo nuomonę, tad nori vis labiau prisidėti prie bendrųjų sprendimų priėmimo. Susiformavusi piliečių dauguma kuria sprendimus, kurie turėtų būti apsvarstyti su projektų rengėjais, kad būsimi rezultatai duotų maksimalią naudą visiems bendruomenių nariams", – pastebi viešojo administravimo specialistas Jaroslavas Dvorakas.

Tyrimo duomenimis, skirtingose savivaldybėse gyventojų įsitraukimas į ES finansuojamus projektus nevienodas. Alytaus, Mažeikių, Šalčininkų, Šakių, Plungės rajonų ir Alytaus miestų savivaldybėse ES projektų rengėjai į vykdomų projektų aptarimus yra įtraukę nuo 19 iki 24 proc. vietos gyventojų – kone dvigubai daugiau už bendrą šalies vidurkį. Elektrėnuose net 36 proc. apklaustų respondentų teigė dalyvavę tokiuose aptarimuose.

Mažiausiai ES investicinių projektų svarstymuose dalyvavusių gyventojų yra Raseinių, Rietavo, Kėdainių, Telšių ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Tyrimo duomenys rodo, kad šiose savivaldybėse į ES projektų aptarimus įsitrauktų nuo 46 iki 65 proc. vietos gyventojų.

Nori žinoti

Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba pastebi, kad didesnės gyventojų dalies įtraukimas visuose ES finansuojamų projektų vykdymo etapuose padidina projekto sėkmę.

"Apklausa aiškiai atskleidė, kad žmonės nori žinoti, diskutuoti, reikšti savo nuomonę apie planuojamus ir vykdomus ES investicinius projektus. Be to, glaudus projektų vykdytojų bei piliečių bendradarbiavimas skatina ne tik pasitikėjimą, skaidrumą ar aktyvesnį sprendimų priėmimą, bet ir išryškėjus skirtingiems požiūriams, gimsta naujų idėjų projektams įgyvendinti", – teigia R.Dilba.

Apklausos rezultatai rodo, kad aktyviausiai į ES projektų svarstymus įsitrauktų ir viešuosiuose aptarimuose dalyvautų 26–55 metų miestų, miestelių ar kaimo vietovių gyventojai, turintys aukštąjį bei vidurinį išsilavinimą.

Ne mažiau aktyviais visuomenės piliečiais savo bendruomenėje norėtų būti moksleiviai, studentai ir senjorai.