Kaip ir buvo tikėtasi, griežtas vienbalsis sprendimas Europos centrinio banko (ECB) posėdžiuose nepriimtas, ir įvyko prognozuotas ECB vadovo Mario Draghi ir didžiausio centrinio banko Europoje – Vokietijos bundesbanko – vadovo Jenso Weidmanno konfliktas. ECB valdančiosios tarybos posėdyje Bundesbanko vadovas buvo įvardytas kaip pagrindinis ECB siūlomos pinigų spausdinimo programos priešininkas. Pastarasis teigia, kad dar viena monetarinės politikos intervencija nesuveiks ir bus iššvaistyti brangūs ištekliai, iš kurių didžiausi dalininkai yra Vokietijos gyventojai.

Kaip blogas pavyzdys pateikiamos JAV, kur vykdoma ekspansinė monetarinė politika, orientuota į papildomą pinigų spausdinimą ir arti nulio esančias bankų rezervų palūkanas, tiesiog neveikia. Tai jau ima suprasti net patys JAV federalinių rezervų sistemos vadovai ir nusprendė nepradėti naujo kiekybinio lengvinimo etapo, t. y. dolerių spausdinimo.

Taigi Europa vėl buksuoja savo pačios žaidimų aikštelėje. Atrodo, artimiausiu metu konkretaus sprendimo nebus ir lauksime naujo gaisro. Belieka spėti, kur. Prognozuoju, kad iki Naujųjų metų Ispanijai reikės suteikti nemažą gelbėjimo paketą, kuris bus kaip įmanoma labiau paslėptas po specialiomis programomis, kad nebūtų įvertintas kaip bankrutavusios valstybės gelbėjimas. Graikijos bankrotas jau yra faktas, nes bankai ir kitos institucijos, įsigijusios jos vertybinių popierių, yra nurašiusios bent pusę skolos vertės, o kai kurie užfiksavę net 75 proc. nuostolį.

Biurokratinis aparatas neima veikti operatyviai, kol nepatiria grėsmingo šoko savo egzistencijai. Tad yra duotas aiškus signalas, kad laukiame katastrofos pradžios, ir tik tada bus priimti teisingi sprendimai. Esminis klausimas – ar tuomet užteks laiko išspręsti ilgai ignoruotas problemas? Jeigu grius Ispanija, kurios ekonomika pagal dydį ES yra ketvirta, tuomet ji paskui nusitemps visas kitas, nes tarpusavio priklausomybė ypač stipri. Tad laukiame šoko.