- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Už energetiką atsakingi Latvijos ir Estijos politikai bei pareigūnai tikina, kad iki 2025-ųjų vasario šalys bus pasiruošusios elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa.
Tačiau, pasak Estijos atstovo, iki šių metų rugpjūčio pradžios Rusijai oficialiai pranešus, kad Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos sutartis dėl veikimo rusiškoje elektros sistemoje (BRELL) nuo kitų metų vasario nebus pratęsta, tai gali sukelti „tam tikrų Maskvos reakcijų“.
Estijos tinklo operatorės „Elering“ vadovas Kalle Kilkas (Kalė Kilkas) teigia, kad Baltijos šalių tinklų operatorės kartu su ministerijomis derina laiško Rusijos operatorei turinį dėl BRELL sutarties nepratęsimo. Jis neatmetė, kad apie tai pranešus gali būti reakcijų iš Maskvos.
„Mes turime suprasti, kad išsiuntus oficialų pranešimą, jis gali sukelti tam tikrų reakcijų“, – BNS trečiadienį Vilniuje sakė K. Kilkas.
Jo teigimu, dar nėra sutarta, kada Baltijos šalys praneš apie planuojamą pasitraukimą iš BRELL. Pagal sutarties sąlygas tai padaryti būtina iki rugpjūčio 8 dienos – likus pusmečiui iki sinchronizavimo.
„Mes dėl to nesusitarėme. Taip, apie tai diskutuojama. (...) Turime įvertinti visų rizikų scenarijus, bet tai tikrai padarysime iki rugpjūčio 8-os dienos“, – sakė K. Kilkas.
Turime įvertinti visų rizikų scenarijus, bet tai tikrai padarysime iki rugpjūčio 8-os dienos.
Latvijos klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis sako, jog pasiruošimas sinchronizavimui vyksta pagal grafiką.
„Mums svarbiausia ir mes stebime, kad visa tai įvyktų laiku. Šiuo metu problemų nematome“, – žurnalistams trečiadienį Vilniuje sakė ministras.
„Žinoma, kad Latvija bus pasiruošusi. Labai svarbu, kad būtų pasiruošusi ne tik Latvija, bet mes visi kartu – ir lietuviai, ir estai“, – pridūrė K. Melnis.
K. Kilkas sakė, kad Estijai iki tol dar reikia užbaigti kai kuriuos infrastruktūros projektus, įrengti dažnio kontrolės sistemą. Visa tai ketinama atlikti šių metų pabaigoje – 2025-ųjų pradžioje.
„Visada yra kažkokių nesklandumų galimybių, bet šiuo metu mes jų nematome. Taigi, didžiausias klausimas yra kontrolei (dažnio – BNS) skirtos IT sistemos, kurios yra baigiamos diegti, ir tai yra didžiausia rizika šiuo metu. Bet problemų mes neturime“, – BNS trečiadienį sakė K. Kilkas.
„Pagrindinis dalykas buvo, kad mums reikalinga jungtis į Latviją būtų užbaigta iki šių metų pabaigos. Kitų metų pradžioje mes būsime visiškai pasirengę“, – pridūrė „Elering“ vadovas.
Po ilgų diskusijų Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bei sistemų operatoriai pernai rugpjūtį susitarė paankstinti sinchronizavimo datą – 2025 metų vasarį. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.
Lietuva sinchronizuotis su kontinentine Europa anksčiau siekė jau 2024 metų vasarį, tačiau dėl to dvejojo Latvijos ir ypač Estijos politikai bei tinklų operatoriai.
Jie nuolat kartojo, kad reikia įvertinti sinchronizacijos poveikį sistemos stabilumui, nuogąstavo, jog atsijungus nuo bendros su Rusija ir Baltarusija sistemos vartotojams gali pabrangti elektra, o Lietuvos motyvus energetikoje anksčiau atsikratyti Rusijos įtakos laikė politiniais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Bankų asociacijos vadovė: politikai laužo pažadą dėl solidarumo mokesčio laikinumo
Finansų ministerijai siūlant metams pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą kaip papildomų lėšų gynybai šaltinį Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad valdžia laužo pažadą, kad pernai ...
-
Prognozės: po trejų metų vidutinė pensija viršys 800 eurų4
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad pensijos Lietuvoje auga greičiau, negu planuota. Prognozuojama, kad kitąmet pensijos Lietuvoje viršys pusę vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Tačiau ekonomistai itin optimistinių prognozių d...
-
Opozicija sako remianti dalį siūlymų dėl gynybos finansavimo, tikisi susitarimo1
Seimo opozicija remia solidarumo mokesčio bankams galiojimo pratęsimą, siūlo skolintis iš gyventojų, apkarpyti energetikos sektoriaus viršpelnius. ...
-
Parlamentarai pradėjo svarstyti įpareigojimą gauti QR kodą norint dirbti su vaikais
Su vaikais norintys dirbti žmonės privalėtų turėti specialų kodą, kad nėra teisti už sunkius ir seksualinius nusikaltimus, o darbdaviai būtų įpareigoti reguliariai tikrinti tokius asmenis. ...
-
I. Šimonytė: Seimas galėtų grįžti prie mokesčių reformos2
Seimas galėtų grįžti ir dar kartą svarstyti Vyriausybės pernai pasiūlytą mokesčių reformos paketą, jeigu parlamentarai parodytų daugiau iniciatyvos jį priimti iki Seimo rinkimų šių metų rudenį, sako premjerė Ingrida Šimonytė. V...
-
A. Armonaitė: dėl kuro akcizų reikės diskutuoti, nepritarsime draudimo mokesčiui3
Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė pritarianti Finansų ministerijos siūlomam pelno mokesčio didinimui, tuo metu dėl kuro akcizų, anot jos, dar ...
-
Seimas pritartų įtraukti transportą į atsinaujinančių energijos išteklių vienetų prekybą
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė parlamentarų grupės inicijuotam projektui, kuriuo siūloma sukurti galimybė įtraukti elektrinį viešąjį ir krovininį transportą į atsinaujinančių energijos išteklių (DAEI) vienetų prekybą. ...
-
G. Skaistė tikisi paramos siūlymams dėl lėšų gynybai, ragina išeiti iš komforto zonos3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį pareiškė besitikinti Seimo paramos jos pasiūlytiems šaltiniams didinti finansavimą gynybai. ...
-
Ministerija finansuoti gynybą siūlo didesniu pelno, draudimo ir akcizų mokesčiais1
Finansų ministerija antradienį pasiūlė papildomas lėšas gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizą degalams, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. ...
-
Marijampolės, Alytaus ir Kauno rajono keliams – 5 mln. eurų
Alytaus, Marijampolės ir Kauno rajono kelių, vedančių į pramonines teritorijas ir laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), tiesimui ir tvarkymui skirta 5 mln. eurų, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. ...