Jau netolimos ateities 2015-ieji Lietuvai turėtų tapti reikšminga data – būtent tuo metu, prognozuojama, šalies gyventojų piniginėse vietoje litų turėtų sušlamėti ir sužvangėti eurai. Vienų laukiamas, kitiems nemielas pinigas mūsų gyvenimo aukštyn kojomis, tikinama, neapvers, tačiau aukų pareikalaus.

Ar ne per didelė kaina?

Nemokamų pietų nėra, kalbėdama apie Lietuvos siekį tapti euro zonos nare, pripažįsta ir ekonomistė Aušra Maldeikienė.

"Euras ne ekonominis, o politinis fenomenas. Gyvename be jo ir negi mirštame? Tačiau tai yra tas elementas, kuris mus visus suvienija vienoje erdvėje. Bendra valiuta visai euro zonai padeda būti tampriau susijusiai. Tad euras mus politiškai labiau įtvirtina ES. Jei mes priimame eurą kaip tam tikrą politinį sprendimą būti labiau šioje sąjungoje, tai už tai ir turime sumokėti – viskas kainuoja, problema, ar mums mokėti nebus per daug", – kalbėjo pašnekovė.

Kaip pavyzdį A.Maldeikienė paminėjo estus, kurie jau sumokėjo milijardines sumas graikams gelbėti, nors formaliai Estijos piliečiai nėra tokie turtingi kaip Graikijos. Esą tai gresia ir mums.

Remiantis kitų euro zonos šalių patirtimi, su bendro piniginio vieneto įvedimo procesu neišvengiamai susijęs kainų kilimas – to nepavyko išvengti net tokiai taisykles mėgstančiai ir disciplinuotai valstybei kaip Vokietija.

Ne tik vokiečiai su nostalgija prisimena savo "doičmarkę". Štai 2011-aisiais prie euro zonos prisijungę estai, žiniasklaidos teigimu, taip pat ilgisi savo nacionalinės valiutos. Šalies gyventojai pastebėjo, kad išleidžia daugiau pinigų. Tačiau sykiu pripažįstama, jog estų išlaidas padidino ir infliacija, brango maistas.

Apvalino į didesnę pusę

Dar tik ketinantys eurą įsivesti latviai jau dabar raško šio siekio vaisius. Nuo spalio 1-osios Latvijoje kainas reikės nurodyti ir latais, ir eurais. Nors šalyje prasidėjo kampanija, kuria norima paskatinti verslininkus elgtis sąžiningai, neseniai pasirodė pranešimų, kad daugelis verslo atstovų jau ėmėsi apvalinti kainas, kaip ir buvo galima tikėtis, ne į mažesnę, o į didesnę pusę.

Tokios tendencijos, kalbant apie euro įvedimą, bene labiausiai kelia nerimą ir Lietuvos gyventojams.

"Bijoti to, ko nėra, galima, bet nelabai protinga. O pamąstyti, kur gali būti rizikos, verta. Teiginys, kad kainos šiek tiek pakils, nėra nepagrįsta", – pripažino A.Maldeikienė.

Anot pašnekovės, visi patikinimai, kad taip nebus, nėra įteisinti įstatymiškai.

"Net jei pasižiūrėtume į Vyriausybės patvirtintą Nacionalinį euro įvedimo planą, jame surastume ganėtinai keistų frazių. Pavyzdžiui, kad valstybės rinkliavos gali tik minimaliai nutolti nuo tų dydžių, kurie būtų gaunami perskaičiuojant pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito skaičiavimo kursą. Ką reiškia "minimaliai nutolti"? Jei perskaičiuoja, tai tegu nenutolsta. Vienas litas prie kito ir, žiūrėk, susidaro visai normalūs pinigai. Taigi tokios rizikos išties logiškai egzistuoja. Šiuo atveju jau patys žmonės turėtų reikalauti iš valdžios aiškesnių žaidimo taisyklių", – mano ekonomistė.

Palankių situacijų nestinga

Pasak pašnekovės, natūralu, kad kai kurios prekės, paslaugos šiek tiek brangs, nes verslininkai apeliuos į tai, kad jiems teko investuoti į buhalterinių programų, kasos aparatų pertvarkymą, kainų perskaičiavimą ir panašiai. Tačiau klausimas – kiek?

"Kai valdžia deklaruoja, kad reikia vengti nepagrįsto kainų augimo, norisi paklausti, o ar yra koks nors pagrįstas kainų augimas? 3 proc. pagrįstas augimas, o 7 proc. – nebe? Tai gal 20 proc. pagrįstas? Žinant Lietuvos verslininkus, kai kam gali atrodyti, kad ir padvigubėjusi kaina yra pagrįsta", – kalbėjo A.Maldeikienė.

Ekonomistė spėjo, jog įsivedant eurą "pasala" galbūt gali laukti tų, kurie turi būsto paskolas litais.

"Tikrai nemanau, jog verta bijoti, kad litą persies su euru kokiu nors kitokiu santykiu nei 3,45. Tačiau ar bankai, kitos finansų institucijos nesugalvos už tai paimti pinigų. Štai turi žmogus sutartį litais, o jam sako – dabar pasirašome naują eurais ir imame dar kartą sutarties sudarymo mokestį. O tas sutarties sudarymas, kaip daugelis žinome, gali kainuoti visai neblogai", – aiškino pašnekovė.

Vargšai pakentės

A.Maldeikienė nepataria puoselėti ir didelių iliuzijų dėl atlyginimų.

"Turime patirties, kad jie nedidėja, kaip ir paskutinis atvejis, kai Konstitucinis Teismas (KT) nustatė, jog negalima skriausti turtingųjų, o vargšai juk gali pakentėti", – kalbėjo pašnekovė, turėdama galvoje praėjusią savaitę KT priimtą sprendimą, pagal kurį nuo spalio darbo užmokestis didės daliai valstybės tarnautojų.

Nepaisant to, ekonomistė įsitikinusi, jog įvedus eurą nei jos, nei kitų vidutines pajamas gaunančių šalies piliečių gyvenimas ypatingai nepasikeis.

"Ar bus euras, ar ne, asmeniškai man visiškai tas pats. Verslui, kuris turi ryšių su užsieniu, tai, žinoma, labai svarbu. Jei orientuosimės į tokius žmones, kaip aš, su vidutinėmis pajamomis, niekas mūsų gyvenime labai nepasikeis, tad nereikia panikuoti. O iš esmės eurą tam tikra prasme jau turime, nes litas prie jo "pririštas", – pripažino pašnekovė.

NT rinkos perversmo nesitiki

Kai kurie nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tvirtina, jog euro įvedimas neišvengiamai daro įtaką NT rinkai. Jau dabar pasigirsta prognozių, kad Lietuvoje gali pasikartoti euro zonos šalių patirtis, kai NT brango maždaug metai iki ir po euro įvedimo.

Tačiau bendrovės "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis mano, jog radikalių pokyčių rinkoje neturėtų būti, nebent esą atsirastų koks papildomas rimtesnis veiksnys.

"Ar nebus čia toks pat burbulas, kai kažkas prognozavo, kad per krepšinio čempionatą į Klaipėdą privažiuos užsieniečių, sukils butų nuomos kainos. Nei kas labai veržėsi nuomotis, nei baruose gėrė, visi liko it musę kandę, – juokavo pašnekovas. – Šioks toks judėjimas dėl euro gal ir tikėtinas. Gal kai kuriuos tiesiog pažadintų informacija, kad įvedus eurą NT pabrangs.

Bet žmonės jau yra išgyvenę krizę, tapo gerokai atsargesni. Be to, manau, kad keletą mėnesių, įvedus eurą, priešingai – pajausime stagnaciją. Tiesiog žmonės pratinsis prie naujos valiutos ir, ko gero, jiems bus sunkiau su tuo pinigu išsiskirti."

Anot eksperto, stabilios NT kainos laikosi apie porą metų ir jis nematąs preteksto joms kilti.

"Nebent toks pretekstas atsirastų, jei būtų numatyti keičiamų pinigų sumų apribojimai, gal kažkas norės į NT investuoti didelį kiekį grynųjų, bet manau, kam reikėjo, tas jau spėjo tai susitvarkyti. Manyčiau, kad didžiausias tikėtinas NT rinkos pokytis, jog kainos gali keistis į didesnę pusę jas apvalinant", – spėjo pašnekovas.

Ar ameras, ar vorldas

Įsilieti į euro zoną Lietuva įsipareigojo stojimo į ES sutartimi. Tačiau tam šalis turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus. Jei šį egzaminą Lietuva ir išlaikytų, klaipėdietis rinkodaros patarėjas Raimundas Vaitiekūnas prisipažino manąs, jog iki 2015-ųjų neišsilaikys ir pati ES.

"Tiesiog visur gyvenime turi būti proporcijos – tiek mene, tiek statyboje ar architektūroje. O kai biurokratų kiekis ir jų uždarbiai padidėja neproporcingai gaunamoms realioms šalies pajamoms, jau yra problema", – kalbėjo pašnekovas.

Save valstybininku vadinantis R.Vaitiekūnas teigė, jog jam Lietuvos valstybė be savo nacionalinio pinigo neįsivaizduojama.

"Mūsų valstybingumas, tradicijos, žmonės man brangiau negu kažkoks euras, kuris po kiek laiko gali virsti kokiu nors ameru ar vorldu. Juolab kad iš principo tą eurą jau turime, – kalbėjo pašnekovas. – Euras nėra panacėja nuo visų ligų. Nėra tai kažkoks stebuklas ir turi tas pačias problemas, kaip ir doleris, – "virtualių" pinigų taip pat prigaminta sočiai."

Kas Lietuvoje dėsis prieš įvedant ar įvedus eurą, anot pašnekovo, pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

"Kas buvo Estijoje, tą patį gaus ir latviai, ir mes. Jei 2015 m. ateis euras, turėsime kainų pakilimą, dar didesnę atskirtį tarp tų, kurie yra valdžioje, ir tų, kurie dirbs, dar aštresnį santykį tarp darbdavių ir darbuotojų, didesnį judėjimą į tas šalis, kuriose galima uždirbti daugiau pinigų, o kainos, matyt, bus tokios, kaip visoje Europoje", – negražbyliavo pašnekovas.