Naujosios Vyriausybės ekonomikos skatinimo veiksmai 2014-aisiais planuotą euro įvedimą gali pavėlinti mažiausiai metais – manoma, kad prisijungimo prie euro zonos kriterijus Lietuva anksčiausiai atitiks 2015 m., o svarbiausias iššūkis išliks suvaldyti infliaciją.

Tokios įžvalgos pateikiamos audito ir verslo konsultacijų bendrovės "Ernst & Young" kartu su "Oxford Economics" atliktoje ketvirtinėje šių metų euro zonos ir jai nepriklausančių ES narių augimo prognozėje.

Prognozuojama, kad vidutinė infliacija šių metų pabaigoje bus 3,2 proc ir viršys Mastrichto kriterijų, o kitais metais ji sieks 2,8 proc.

"Deja, sparčiau šiam rodikliui mažėti ateityje trukdys kylančios energijos išteklių kainos ir padidintas minimalus darbo užmokestis. Infliacija mažės vangiai, nepaisant naujos valdžios pažadų mažinti pridėtinės vertės mokestį būtiniausiems maisto produktams, šildymui, keleiviams vežti, viešbučių paslaugoms", – rašoma apžvalgoje.

Didžiausio Lietuvoje komercinio SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad Lietuva eurą galėtų įsivesti tik 2016 m. O premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Vyriausybė sieks įsivesti eurą 2015-aisiais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai teigė, kad Lietuva į euro zoną galėtų įstoti 2015 arba 2016 m.

Kadenciją baigusi premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė eurui buvo numačiusi 2014 m. datą – kaip ir kaimynė Latvija, tačiau ekonomistai teigia, kad dėl per aukštos infliacijos Lietuva į euro zoną įstos vėliau.