„Kainos kils, nes mokama tada, kai pasiimi krovinį“, – kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Bet koks gamtinių dujų stygius rinkoje turi įtakos gamtinių dujų pasiūlai ir kainai“, – teigė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Tačiau, pasak D. Kreivio, tokio didelio kainų šuolio, koks buvo šiemet, tikrai nesitikima. Esą Lietuva, pirkdama dujas, daug konkurentų neturi.
„Dar yra erdvės augti. Didžiausia šios dienos Europos problema – neturi terminalo“, – tęsė D. Kreivys.
Anksčiau ir Klaipėdos suskystintų dujų terminalas sulaukė daug kai kurių politikų kritikos.
Lietuva per gamtinių dujų terminalą perka dujas ne tik sau – gali patenkinti ir dalį kaimynų poreikių.
„Matyt žmonės, kurie visada sakė, kad neaišku, kodėl mes tokį sprendimą padarėme ir kokia mums nauda, dabar turbūt labai gerai mato – iš tokių sprendimų nauda visuomet pasirodo krizės situacijoje“, – sakė I. Šimonytė.
Yra ruošiamasi įvairiems scenarijams.
Kelios Vakarų Europos valstybės gavo laiškus, kad tai padaryta atsitikus vadinamajam force majeure, tad priekaištų reikšti dėl netiekiamų dujų Europa negali. Kas šiuo atveju ta nenugalima jėga „Gazprom“ nepatikslina. Be to, šiuo metu dujotiekiui atliekama kasmetinė dešimties dienų techninė apžiūra. Vakarų Europoje baiminamasi, kad pasibaigus apžiūrai prisidengus force majeure, dujų tiekimas gali ir nebūti atnaujintas.
„Yra ruošiamasi įvairiems scenarijams“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Pavojingiausias scenarijus, anot G. Landsbergio, būtų net ne visiškas dujų atjungimas.
„Scenarijai skaičiuojami, kad dujos bus išjungiamos ir vėl įjungiamos, tokiu būdu destabilizuojant kainas bei mažinant dujų rinkoje aiškumą. Galimas scenarijus, kad iš viso išjungiama, kad neva sugedo, kaip anksčiau buvo padaryta Lietuvai“, – tęsė G. Landsbergis.
Kad Rusija galėtų atjungti dujas neabejoja ir politologai.
„Rusijos ekonomikai, be abejo, energetikos žaliavos yra svarbios. Dujos sudaro apie 2 proc. BVP, tad tai nėra tokia ženkli dalis, kaip nafta, bet panašu, kad Rusija yra pasirengusi aukoti savo biudžeto pajamas, jog naudotų tai kaip politinio spaudimo priemonę“, – kalbėjo politologas Linas Kojala.
Rusijos tikslas – ribojant dujas suskaldyti Europą. Taip pat pasiekti, kad mažiau pagalbos sulauktų ir jos užpulta Ukraina.
„Yra didelis klausimas, ar nekels visuomenės pasipiktinimo ir nesudarys spaudimo savo vyriausybėms“, – teigė G. Landsbergis.
Skaudžiausiai rusiškų dujų netektis atsilieptų Vokietijai.
„Negalima leisti, kad dabar mes pasinertume į pasaulinį iškastinės energijos, ypač anglies, renesansą. Niekas negali būti patenkintas tuo, kad čia, Vokietijoje, dėl gresiančių dujų tiekimo kliūčių vėl didėja anglimi kūrenamos elektros energijos dalis, todėl dar svarbiau aiškiai pasakyti vieną dalyką – tai laikina nepaprastoji priemonė, kuri nepakenks mūsų klimato kaitos tikslams. Tas pats pasakytina ir apie investicijas į dujų infrastruktūrą“, – kalbėjo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Į arabų kraštus gręžiasi ir Prancūzija. Prezidentas Emanuelis Macronas su Jungtinių Arabų Emiratų (JAE) atstovu pasirašė susitarimą dėl naftos ir gamtinių dujų tiekimo, tačiau visi pripažįsta, kad visiškai pakeisti rusiškas dujas arabiškomis ar amerikietiškomis greitai nepavyks.
