Augant elektroninei komercijai, didėja poreikis įsigyti vaisius ir daržoves internetu. Europos statistikos departamentas „Eurostat“ kartu su didžiausiu Nyderlandų bankų tinklu, orientuotu į maisto pramonę ir žemės ūkį „Rabobank“, praneša, kad ateityje elektroninės komercijos mastai tik didės ir tai ženkliai paveiks šviežių vaisių ir daržovių rinką.

Nors tradicinės prekybos apimtys jau keleri metai rodo nekintančias apimtis, tačiau prognozuojama, kad el. komercija visoje Europoje per pastaruosius penkerius metus išaugs bene dvigubai. „Rabobank“ prognozuoja, kad iki 2025 metų el. komercijos dalis Europoje išaugs iki 25 proc. visos rinkos.

Statistiniai duomenys rodo augantį vartotojų poreikį įsigyti kokybiškus šviežius vaisius ir daržoves nebe vien prekybos vietose, bet ir elektroniniu būdu – kad prekės atkeliautų tiesiai iki durų.

Visgi daugelis vartotojų Lietuvoje, ypač besirenkančių elektroninę prekybą, dažnai bijo pirkti šviežius vaisius ir daržoves tokiu būdu, nes negali pamatyti, kaip atrodo prekė. Vertėtų žinoti, kad prekybininkai turi garantuoti, jog klientą pasiekiantys produktai būtų tinkamos išvaizdos ir kokybės. Priešingu atveju jie turi būti priimti atgal, o pinigai – grąžinami.

Šviežių vaisių ir daržovių prekyba internetu itin palengvins jų įsigijimą ir dar labiau paskatins ir taip Europos Sąjungoje augantį vartojimą, kuris Lietuvoje, deja, dar nesiekia europinio vidurkio. Šalyje suvartojame per mažai vaisių ir daržovių. Tam įtakos turi gajūs mitai apie genetiškai modifikuotus ir į rinką slapta patenkančius augalus bei tai, kad manoma, jog iš kitų valstybių vaisiai ir daržovės patenka tik apdoroti chemikalais.

Europos Sąjunga itin griežtai reglamentuoja vaisių ir daržovių auginimą, saugojimą, gabenimą, pardavimą, taip užtikrindama itin aukštą kokybę ir saugumą. Tokios pačios taisyklės galioja ne tik įprastoms prekybos vietoms, bet ir elektroninę prekybą vykdančioms įmonėms.

Vartotojams, mėgstantiems tradicinę prekybą, vertėtų žinoti, kad vietinės produkcijos kiekis, pasiekiantis rinką, ypač vėsiuoju metų laiku, yra itin mažas. Vidutiniškai vos 60 g daržovių ir vaisių kartu vienam šalies gyventojui per dieną.

Tai yra bene 7 kartus mažiau nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Tokį pat kiekį – 400 g per dieną – skatina ir pasaulyje ne vieną dešimtmetį vykstanti kampanija „Penki per dieną“, praeitais metais prasidėjusi ir Lietuvoje.

Nereikėtų vengti savo mitybos papildyti iš Europos Sąjungos valstybių įvežamais šviežiais vaisiais bei daržovėmis, nes jos atitinka visus keliamus kokybės standartus, kuriuos nuolat tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.