- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniuje viešintis Europos Audito Rūmų vadovas Klausas-Heineris Lehne (Klausas Heineris Lėnė) antradienį paragino Europos Sąjungą (ES) reformuoti žemės ūkio politiką ir tvirtino, kad tam skiriami pinigai turi būti siejami su pasiektais rezultatais.
„Manome, kad reikėtų daugmaž reformuoti visą šį sektorių, kad atsirastų galimybė šioje srityje sutaupyti pinigų ir geriau pinigus naudoti“, – žurnalistams sakė aukščiausias Europos Sąjungos (ES) auditorius.
Taip jis kalbėjo tęsiantis ES šalių deryboms dėl bendros žemės ūkio politikos po 2020 metų ir daugiamečio bendrijos biudžeto 2021 – 2027 metams.
Pasak auditoriaus, dabartinė ES žemės ūkio politika nėra efektyvi.
„Mes labai dažnai remiame žemės ūkio pramonę iš principo, bet neremiame žmonių, kurie dirba žemę, kurie išsaugo kaimą gyvą ateities kartoms“, – kalbėjo pareigūnas.
Klausiamas apie Lietuvos politikų raginimus suvienodinti išmokas visos bendrijos žemdirbiams, K. H. Lehne teigė: „Klausimas dėl vienodų mokėjimų, kad kiekvieno atžvilgiu daugmaž būtų elgiamasi vienodai – tai gana aišku. Bet ką taip pat matome, kad tai turi būti labiau sutelkta, labiau susieta su rezultatais“.
Lietuvos politikai teigia, kad kuo greitesnis išmokų suvienodinimas padidintų šalies žemdirbių konkurencingumą.
Apie tai su K. H. Lehne anksčiau antradienį kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė, pabrėžusi, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams išlieka toli nuo europinio vidurkio.
Europos Audito Rūmų prezidentas taip pat paragino ES atidžiau stebėti, ar vadinamosios sanglaudos paramos projektai iš tikrųjų kuria pridėtinę vertę. Sanglaudos politikos lėšomis remiami skurdesni bendrijos regionai, siekiant sumažinti jų atsilikimą.
K. H. Lehne teigė, kad ES biudžetas turi būti lankstesnis, norint reaguoti į jo vykdymo metu kylančius iššūkius.
Pasak pareigūno, dabar apie 75 – 80 proc. biudžeto nekinta, nes jis yra griežtai paskirstomas konkrečioms sritimis.
„Jeigu kiltų krizė ar problema ir ES tektų į tai reaguoti, ji paprasčiausiai neturėtų tam pinigų, nes biudžeto struktūroje trūksta lankstumo“, – kalbėjo jis.
Auditorius taip pat perspėjo, kad ES susidurtų su „rimta problema“, jeigu iš bendrijos pasitraukianti Jungtinė Karalystė nuo balandžio nustotų mokėti įnašus į dabartinį 2014 – 2020 biudžetą.
Prezidentė susitikime su K. H. Lehne teigė, kad būsimajame ES biudžete Lietuvai planuojamas finansavimas nėra teisingas, nes šaliai tenkančios lėšos mažėja. Lietuva siekia, kad ES parama būtų mažinama laipsniškai.
D. Grybauskaitė pabrėžė būtinybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus ES finansuojant Ignalinos atominės elektrinės uždarymą iki pat projekto pabaigos, jam įgyvendinti skiriant tokią sumą, kuri atitiktų realius poreikius, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.
Susitikime taip pat kalbėta apie kitus esminius infrastruktūros objektus, tokius kaip „Rail Baltica“, ir jų atspindį Europos biudžete. Lietuva siekia, kad būtų užtikrintas šių projektų finansavimas iš ES biudžeto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus3
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...
-
Dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje lemia besikeičianti vartotojų elgsena: akcentuoja Z kartą
Specialistai sako, kad spartų dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje labiausiai lemia besikeičianti vartotojų elgsena. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vystymo ir tvarumo modulio vadovės Kristinos Maikštėnienės teigimu, jaunesnioji k...
-
„S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvos skolinimosi reitingą
Penktadienio vakarą tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvai anksčiau suteiktą „A+“ ilgalaikio skolinimosi reitingą (neigiama perspektyva) į „A“ su stabilia perspektyva, palikd...
-
Žiniasklaida: už nevienadienių turistų pritraukimą į Anykščius – premijos
Anykščių rajono savivaldybė turizmo paslaugų teikėjams ketina mokėti už nevienadienių turistų pritraukimą, praneša portalas „Anykšta“. ...
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...