Pasak Komisijos, Lietuva nepasiekė Atliekų pagrindų direktyvoje 2020 metais numatyto įsipareigojimo parengti pakartotinai naudoti ir perdirbti 50 proc. popieriaus, metalo, plastiko, stiklo ir kitų komunalinių atliekų.
EK teigimu, šalys taip pat netinkamai įgyvendino Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvą, kuri reikalavo, kad iki 2008 metų pabaigos ES narės perdirbtų po 60 proc. stiklo ir popieriaus, 50 proc. metalo, 22,5 proc. plastiko ir 15 proc. medienos pakuočių atliekų. Komisija konstatavo, jog pernelyg daug šių tikslų buvo nepasiekti.
Taip pat nuspręsta, kad dauguma ES šalių neįgyvendino ir kito tikslo – kasmet atskirai surinkti ir tinkamai apdoroti bent 65 proc. elektros ir elektroninės įrangos, pateiktos rinkai toje šalyje per trejus pastaruosius metus, vidutinio svorio arba 85 proc. toje valstybėje susidariusių tokių atliekų apskritai.
„Valstybės narės turėtų dėti daugiau įgyvendinimo pastangų, kad įvykdytų (...) įsipareigojimus. Šiuo atžvilgiu valstybės narės galėtų remtis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, nustatytomis 2023 metais su atliekomis susijusioje ankstyvojo perspėjimo ataskaitoje. Tai taip pat padės valstybėms narėms pasiekti būsimus 2025, 2030 ir 2035 metų tikslus, nustatytus neseniai padarytais ES atliekų teisės aktų pakeitimais“, – pranešime nurodė Komisija.
EK oficialiai informavo, kad visos bloko narės turi per du mėnesius atsakyti į oficialų joms išsiųstą pranešimą ir pašalinti nustatytus trūkumus.
Siekiant Lietuvoje perdirbti daugiau atliekų, Vyriausybė birželio pabaigoje pritarė įstatymų paketui, numatančiam didesnę atsakomybę gamintojams bei importuotojams už jų produktų ar prekių atliekas. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, taip siekiama, kad kuo daugiau šių atliekų būtų surenkama ir sutvarkoma, o tokia paslauga būtų garantuota visoje Lietuvoje.
Aplinkos ministerijos siūlomiems įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
Naujausi komentarai