Europos Komisija (EK) penktadienį priėmė persvarstytas valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje (de minimis pagalbos) taisykles, kuriomis padidinta didžiausia suma, kurią nacionalinės valdžios institucijos galės panaudoti ūkininkams remti be išankstinio EK patvirtinimo, praneša EK atstovybė Lietuvoje.

Šis sprendimas leis ES šalims padidinti paramą ūkininkams, neiškraipant rinkos ir kartu mažinant nacionalinių valdžios institucijų administracinę naštą.

„Komisijos pasiūlymas dėl naujų valstybės pagalbos taisyklių žemės ūkio sektoriuje parodo šio pobūdžio paramos vertę ištikus krizei. Padidinus didžiausią pagalbos sumą ūkininkams, nacionalinės valdžios institucijos turės daugiau lankstumo ir galės greičiau bei veiksmingiau teikti paramą pažeidžiamiems ūkininkams. Kai kuriais atvejais valstybės pagalbos suma, kurią galima teikti atskiriems ūkininkams, bus padidinta 66 proc.

Šios naujos taisyklės ir toliau bus taikomos kartu su įprastomis valstybės pagalbos, apie kurią pranešama, taisyklėmis – jas valstybės narės gali toliau taikyti“, – sakė už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos narys Philas Hoganas.

Didžiausia pagalbos suma, kurią galima skirti vienam ūkiui per trejus metus, padidės nuo 15 tūkst. eurų iki 20 tūkst. eurų. Siekiant išvengti bet kokio galimo konkurencijos iškraipymo, kiekvienai ES šaliai nustatyta didžiausia nacionalinė suma, kurios jos negali viršyti. Kiekvienos šalies nacionalinė viršutinė riba bus 1,25 proc. šalies metinės žemės ūkio produkcijos per tą patį trejų metų laikotarpį (pagal dabartines taisykles – 1 proc.). Taigi nacionalinė viršutinė riba padidės 25 proc.

Jei šalis neišleidžia daugiau kaip 50 proc. savo bendro nacionalinio pagalbos paketo vienam konkrečiam žemės ūkio sektoriui, ji gali dar padidinti de minimis pagalbą vienam ūkiui iki 25 tūkst. eurų, o didžiausią nacionalinę sumą – iki 1,5 proc. metinės produkcijos. Taigi viršutinė riba vienam ūkininkui padidės 66 proc., o nacionalinė viršutinė riba – 50 proc.

Naujosiose taisyklėse nustatyta, kad šalys, kurios nuspręs taikyti šią didžiausią viršutinę ribą, privalės sukurti nacionalinio lygmens centrinius registrus. Tai leis stebėti suteiktą pagalbą ir taip supaprastinti ir pagerinti de minimis pagalbos teikimą ir stebėseną. Kelios valstybės narės jau turi tokius registrus, taigi jos galės nedelsdamos pradėti taikyti didesnes viršutines ribas.

Didesnės viršutinės ribos įsigalioja kovo 14 d. ir gali būti taikomos atgaline data visas sąlygas atitinkančiai pagalbai.

Pagal ES valstybės pagalbos taisykles, ES šalys turi pranešti EK apie valstybės pagalbą ir negali įgyvendinti pagalbos priemonės tol, kol EK nedavė leidimo. Vis dėlto, jeigu pagalbos sumos yra pakankamai mažos, o taip ir yra de minimis pagalbos atveju, ES šalys neprivalo pranešti Komisijai apie pagalbą ar gauti jos leidimą. Dėl pagalbos sumų dydžio pagalba nekelia grėsmės konkurencijai ir prekybai vidaus rinkoje.

De minimis pagalbą valstybės narės paprastai naudoja tada, kai reikia greitai imtis veiksmų nediegiant schemų pagal valstybės pagalbos taisykles, ypač ištikus krizei. Ji taip pat dažnai naudojama labai konkrečiu tikslu, pavyzdžiui, siekiant padėti užkirsti kelią gyvūnų ligoms arba jas likviduoti, kai tik kyla protrūkis, arba atlyginti ūkininkams žalą, kurią padarė ES arba nacionalinės teisės nuostatomis nesaugomi gyvūnai, pvz., šernai. Saugomų gyvūnų (vilkų, lūšių, lokių ir kt.) padaryta žala gali būti atlyginama pagal valstybės pagalbos, apie kurią pranešama, taisykles.

EK konsultavosi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis ir prašė teikti atsiliepimus dėl de minimis taisyklių peržiūros. Į tuos atsiliepimus buvo atsižvelgta rengiant galutinius pakeitimus.