Šių metų sausį Lietuva pateikė paraišką projektui skirti finansavimą 686,7 mln. eurų vertės projektams, tačiau skirta lėšų apie 127 mln. eurų darbams. ES skiria 85 proc. darbų vertės finansavimą – šiuo atveju tai yra 108 mln. eurų, likusią dalį skiria valstybė.

Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendra Baltijos šalių įmone „RB Rail“ prašė projektui skirti lėšų beveik 1,5 mlrd. eurų vertės darbams. EK patvirtino finansavimą maždaug 420 mln. eurų vertės darbams.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atstovės, veikloms, kurioms nebuvo skirtas finansavimas šio šaukimo metu, lėšų bus prašoma vėliau – naujas kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas rugsėjį.

„Rail Baltica” projektas išlieka prioritetu. Tai patvirtina faktas, kad projektas pateko tarp trijų transporto infrastruktūros plėtros projektų, užsitikrinusių didžiausią ES skiriamų lėšų dalį šiame ES paramos skyrimo etape“, – BNS sakė LTG atstovė Gintarė Žalytė-Štarienė.

„Rail Baltica“ plėtra Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pateko tarp 135 transporto infrastruktūros projektų, kuriems bus suteiktos Europos Sąjungos dotacijos.

„Skiriame 5,4 mlrd. eurų projektams visoje Europoje, kuriais bus pagerintos trūkstamos infrastruktūros jungtys, transportas taps tvaresnis ir veiksmingesnis, padidės sauga ir sąveikumas, taip pat bus kuriamos darbo vietos“, – EK pranešime teigė už transportą atsakinga narė Adina Valean.

Komisija 135 projektus atrinko iš 399 paraiškų. Teigiama, kad patvirtinti projektai Slovakijoje ir Lenkijoje palengvins prekių vežimą tarp Europos ir Ukrainos, o tai aktualu dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą.

„Tokie projektai, kaip geležinkelio ir kelių perkrovimo terminalo Haniskoje prie Košicės atnaujinimas, dar labiau pagerins mūsų jungtis su Ukraina“, – sako A. Valean.

Lietuvoje jau pradėtos ruožo nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos statybos. Ruožui jau skirta 257 mln. eurų ES paramos.

Europinio standarto geležinkelis nuo sienos su Lenkija iki Kauno veikia nuo 2015 metų, tačiau jis irgi bus rekonstruojamas, kad traukiniai galėtų važiuoti greičiau.

„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.