Pirmą kartą visose Europos Sąjungoje (ES) veikiančiose atominėse jėgainėse Europos Komisijos (EK) ekspertai tikrina branduolinę saugą.

Išvadas planuojama pateikti birželį Europos Sąjungos viršūnių tarybai. Tiesa, tokia patikra sulaukia kritikos, nes ekspertai remsis ne savo tikrinimų rezultatais, o nacionalinių kontrolės tarnybų ataskaitomis.

Gerokai daugiau dėmesio branduolinei saugai Briuselis ėmė skirti po beveik prieš metus įvykusios nelaimės Fukušimos jėgainėje. Tačiau už energetiką atsakingas eurkomisaras sako, kad ES neturi svertų užtikrinti Lietuvos pašonėje statomų atominių jėgainių saugumo, praneša LTV Naujienų tarnyba.

Iškart po Japoniją sukrėtusios branduolinės krizės Fukušimos jėgainėje, Europos Komisija paskelbė tikrinsianti visas ES teritorijoje esančias atomines elektrines, tarp kurių – ir išmontuojama Ignalinos jėgainė.

Per artimiausius tris mėnesius Europos Komisija žada pateikti savo ekspertų išvadas, ar ekstremaliomis sąlygomis reaktoriai veiktų saugiai.

Tačiau daugelis kritikuoja tokią priežiūrą, kai ekspertai remsis ne savo tikrinimų rezultatais, o nacionalinių kontrolės tarnybų ataskaitomis, nes tai jos atliko vadinamuosius „streso testus“.

Norą patikrinti savo atominių saugą išreiškė ir Europos Sąjungai nepriklausančios Šveicarija bei Ukraina. Tačiau ES komisaras, atsakingas už energetiką, pripažino, kad Europa nedaug ką gali padaryti dėl būsimų atominių jėgainių jos pašonėje – Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje.

Įtariama, kad šios elektrinės gali būti statomos pažeidžiant tarptautinius branduolinės saugos reikalavimus.

„Negalime užtikrinti saugumo, nes paprasčiausiai neturime jokios valdžios Minske. Turime suprasti, kad Europos Sąjungos kaimynės yra nepriklausomos šalys. Taip, turime kontaktų, kalbamės apie aukščiausius įmanomus saugumo standartus, bet pripažįstame – galiausiai sprendimai bus priimti Ankaroje, Minske, Kijeve ar Maskvoje“, – sako Guntheris Oettingeris, Europos Komisijos narys, atsakingas už energetiką.

Europos Komisija dar šiais metais žada pasiūlyti naujų teisės aktų dėl vienodų branduolinės saugos standartų Europos Sąjungoje. Tačiau kai kurių ekspertų vertinimu, kalbėti apie bendrus valstybių įsipareigojimus dar per anksti.

„Kai kalbame apie atominę saugą, abejoju, ar Europa susitars dėl visas šalis teisiškai įpareigojančių nuostatų, greičiausiai bus tiesiog susitarta dėl bendros problemos svarbos. Šiuo metu tai pasiekti yra realiausia. Bet galbūt po 10 ar 20 metų bus kitaip, tačiau šiandien atominė sauga dar yra valstybių vidaus reikalas.

Nemanau, kad dabar būtų realu kalbėti apie vieną Europos Sąjungos branduolinę saugą prižiūrinčią tarnybą, nes tai paprasčiausiai reikštų, kad šioje srityje Europos šalys atsisako savo sprendimo galios, o mes dar nesame tam pasirengę“, – teigia Belgijos federalinė atominės energetikos reguliavimo agentūros vadovas Willy de Roovere`as.

Europos Komisija būsimuose teisės aktuose žada sukurti sistemą, kuri leistų valstybėms narėms vadovautis bendrais atominių elektrinių statybų planais ir licencijavimo taisyklėmis, taip pat sieks susitarti dėl būdų prireikus kartu reaguoti į galimą atominę nelaimę.