- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio reikalų viceministrui pareiškus, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, 2021 metais abejojusi sankcijų baltarusiškoms trąšoms tikslingumu, prezidento patarėjas sako, kad Prezidentūra siekė tik įvertinti galimą tokių sankcijų žalą.
Pasak Prezidentūros Komunikacijos grupės vadovo Frederiko Jansono, tuo metu skaičiuota, kad valstybės valdomoms įmonėms tokios sankcijos kainuotų apie 100 mln. eurų.
„To poveikio valstybinėms įmonėms – „Lietuvos geležinkeliams“ ir Klaipėdos uostui – kaina buvo apie 100 mln. eurų – tiesiog, suvokti apie ką kalba. Prezidentūra paprašė (...) įvertinti galimą poveikį“, – antradienį Žinių radijui sakė F. Jansonas.
„Dėl baltarusiškų trąšų – taip atsakingo valdymo principas yra susiskaičiuoti galimas žalas. URM'ui tuo metu tai nebuvo būdinga funkcija ar siekis. Kaip po to matėme ir su Kinija tą patį atvejį, kai tu darai žingsnį nežinodamas, kiek tau jis tiksliai kainuos. Tai šitas klausimas, manau, buvo svarbus, reikalingas ir bent jau suskaičiavimui, kad Lietuva į tas sankcijas įdės savo 100 mln. eurų“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Seimo laikinajai tyrimo komisijai pirmadienį liudijęs užsienio reikalų viceministras Jonas Survila teigė, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, 2021 metais abejojusi sankcijų per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabentoms „Belaruskalij“ trąšoms tikslingumu.
Seimo komisija aiškinasi Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, taip pat – kokią įtaką G. Nausėdai arba jo rinkimų štabui, patarėjams darė Baltarusijos trąšų verslu besiverčiantys asmenys.
„Pasakojimas su nuslėptos tiesos elementais“
F. Jansonas užsienio reikalų viceministro liudijimą pavadino pasakojimu „su nuslėptos tiesos elementais“ bei teigė, kad J. Survila nutylėjo apie tuometį Prezidentūros raginimą įvesti sankcijas Baltarusijoje pagamintai elektrai.
Šalies vadovo patarėjas taip pat priekaištavo Vyriausybei neužkirtus kelio Astravo atominės elektrinės antrojo reaktoriaus veiklai.
Tai vėlgi rinkimams pamakaluojama korta, kaip maži vaikai pažaidžia, numeta, pabėga.
„Prisiminkime 2019 metus, Konservatorių partijos antiastravinį sąjūdį. Gal girdėjote apie jį ką nors po rinkimų? Tai vėlgi rinkimams pamakaluojama korta, kaip maži vaikai pažaidžia, numeta, pabėga“, – antradienį Žinių radijui kalbėjo F. Jansonas.
Jis laikinąją Seimo komisiją bei kitus tyrimus, kuriuose figūruoja Prezidentūra, pavadino „politiniais žaidimais“.
„Vienas iš Konservatorių partijos vadovų (J. Survila yra partijos vicepirmininkas – BNS) nuėjo į Seime konservatorių dominuojamą ir sukurtą komisiją ir ten su ja pasikalbėjo“, – teigė F. Jansonas.
„Šitoje vietoje turbūt apie institucijas reikėtų šone palikti ir suprasti, kad iki rinkimų yra likę mažiau nei šimtas dienų. (...) Tikrai nenustebsiu, jeigu atsiras dar trys, trylika ar penkiolika tyrimų per devyniasdešimt kelias dienas“, – pridūrė jis.
J. Survila pirmadienį teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos, ir Prezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.
Jis taip pat citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, kuriuos dar 2021 metais buvo paskelbęs naujienų portalas „Delfi“.
Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.
Šis susirašinėjimas vyko Europos Sąjungai (ES) sprendžiant dėl draudimų importuoti naftos produktus ir kalio trąšas iš Baltarusijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: lietuviai – vieni optimistiškiausių ES: net trečdalis tikisi darbo užmokesčio didėjimo
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų – 31 proc. – per ateinančius metus tikisi darbo užmokesčio didėjimo, rodo banko „Citadele“ užsakymu atlikta Baltijos šalių vartotojų lūkesčių apklausa. ...
-
Įmonėms – 48 mln. eurų paramos elektros energijos kaupikliams1
Nuosavas saulės ir vėjo elektrines turinčios ar jas ketinančios statyti įmonės nuo ketvirtadienio gali kreiptis paramos įsirengti baterijas – tam skirta 48 mln. eurų. ...
-
M. Skuodis: valstybinių kelių būklę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų4
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad valstybinių kelių kokybę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų finansavimas – už tokią sumą pasiūlyta projektų kitiems metams. ...
-
I. Trinkūnaitė komisijai nuslėptus ryšius su V. Germanu laiko „žmogiška klaida“12
Teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje esančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė neigia, jog, siekdama iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro...
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas6
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė: renovuojant daugiabučius valstybė rems ir priedangų įrengimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad renovuojant daugiabučius valstybė remtų ir juose esančių rūsių pritaikymą priedangoms, skirtoms pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. ...
-
L. Kasčiūnas: su užsienio ginkluotės gamintojais deramasi dėl naujų investicijų Lietuvoje3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad šiemet galima tikėtis žinių apie naujas dideles užsienio ginkluotės gamintojų investicijas Lietuvoje. Ministras jų kol kas neatskleidžia ir sako, kad jos gali tapti toki...
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės1
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?7
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...