Nors įvairūs ekspertai jau daugiau nei dešimt metų prognozuoja, kad fiksuotojo telefono ryšio aparatus tuoj bus galima išvysti tik muziejuose, statistika rodo, kad nurašyti šį ryšį nėra jokio pagrindo. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis fiksuotąįį ryšį Lietuvoje šiuo metu naudoja beveik 600 tūkst. abonentų, o per pastaruosius penkerius metus jo atsisakė tik kas penktas abonentas.

Daugiau nei ketvirtadalis (28,4 proc.) fiksuotojo ryšio abonentų 2014 m. III ketvirčio pabaigoje buvo juridiniai asmenys. Įvairių bendrovių, naudojančių fiksuotąjį ryšį, dalis bendrame abonentų pasiskirstyme auga: 2009 m. tokie abonentai sudarė 25 proc. visų fiksuotojo telefono ryšio abonentų skaičiaus. Iš viso fiksuotuoju telefono ryšiu 2014 m. naudojosi 168,2 tūkst. juridinių abonentų.

Alternatyvių fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikėjų (visų, išskyrus „TEO LT“) abonentų skaičius 2009-2014 m. laikotarpiu augo dešimtadaliu (10,2 proc.). 2014 m. šie teikėjai, RRT duomenimis, turėjo 58,2 tūkst. abonentų, tuo tarpu 2009 m. – 52,8 tūkst. abonentų. „CSC Telecom“ vadovas Maksimas Staškūnas šias tendencijas sieja su sėkmingu mažųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikėjų įsitvirtinimu verslo segmente, pasiūlant verslo klientams individualiai pritaikytus, lanksčius ir naudingus sprendimus.

„Nors fizinių asmenų, besinaudojančių fiksuotojo ryšio paslaugomis, skaičius nuolat mažėja, mūsų praktika rodo, kad kai kuriuose verslo segmentuose fiksuotojo ryšio paslaugų poreikis kaip tik auga. Tai įmonės, kuriose telefonija yra viena pagrindinių darbo priemonių ir kurių darbuotojai visą dieną praleidžia biure. Fiksuotoji telefonija tokioms įmonėms užtikrina patikimumą ir saugumą, kokio jokia kita telefonija tiesiog technologiškai negali garantuoti“, – sako „CSC Telecom“ vadovas.

Pasak M. Staškūno, augantį fiksuotojo ryšio patrauklumą tam tikrose verslo srityse taip pat lemia tobulėjančios technologijos. Jos leidžia pasiūlyti integruotus telekomunikacinius sprendimus, derinančius fiksuotąjį ryšį su kitomis telefonijos formomis ir plečiančius jo galimybes. Vis labiau plinta ir modernios „Cloud“ paslaugos, kuomet įmonėje sukuriama virtuali telefonų stotis ir integruojamos judriojo bei fiksuotojo ryšio paslaugos.

„Fiksuotasis ryšys žengia į priekį ir sėkmingai išlaiko savo nišą. Fiksuotojo ryšio paslaugų teikimas verslui jau apima daug platesnę erdvę negu tiesiog telefono aparatų įrengimas. Tai ir virtualių telefonų stočių kūrimas, ir konferencinių pokalbių užtikrinimas, ir vidinės įmonės IT infrastruktūros kūrimas, ją integruojant su kitomis sistemomis. Manau, ir artimiausioje ateityje tendencijos nesikeis: privačių vartotojų skaičius mažės, tačiau verslui fiksuotasis ryšys, suderintas su kitomis technologijomis, taps netgi svarbesniu negu dabar“, – sako „CSC Telecom“ vadovas.

RRT duomenimis, per 2014 m. pirmuosius tris ketvirčius visi fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikėjai už mažmeninių viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikimą iš viso gavo 40,9 mln. eurų pajamų. Vidutinės pajamos už mažmenines viešąsias fiksuotojo telefono ryšio balso paslaugas, gautos iš vieno abonento per vieną mėnesį, 2014 m. I-III ketvirčiais siekė 5,77 eurus per mėnesį už vieną abonentą.

Fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikimu 2014 m. III ketvirčio pabaigoje vertėsi 46 ūkio subjektai. 90,1 proc. fiksuotojo ryšio abonentų 2014 m. III ketvirčio pabaigoje atiteko „TEO LT“, AB, 3,2 proc. – UAB „CSC Telecom“, 2,6 proc. – paslaugų teikėjams, teikiantiems UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ viešąsias fiksuotojo telefono ryšio paslaugas, 4,1 proc. – kitiems paslaugų teikėjams.