„Citadele“ bankas yra pirmas komercinis bankas Lietuvoje, vartotojams pasiūlęs tokį edukacinį sprendimą.

„Bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužę atlikto tyrimo duomenimis, vos ketvirtadalis šalies gyventojų žino, jog daugiau nei 30 dienų pradelsti mokėjimai yra fiksuojami asmeninėje kredito istorijoje. Ir tik 61 proc. gyventojų mano, jog spręsdami dėl kredito išdavimo bankai apskritai atsižvelgia į asmeninę kredito istoriją. Todėl nusprendėme sukurti edukacinę skaičiuoklę, kurios pagalba bet kurio banko klientas gali lengvai sužinoti, kaip kinta jam taikomos palūkanos priklausomai nuo kredito sumos dydžio, vėluojančių atsiskaitymų, prisiimtų įsipareigojimų, pajamų dydžio bei kitų banko vertinamų asmeninių kriterijų“, – teigia „Citadele“ banko valdybos narė, Rizikos valdymo tarnybos direktorė Dalia Udrienė.

Jos teigimu, 80 proc. per metus vartojimo kreditų portfelį padidinęs „Citadele“ bankas savo prioritetu laiko rizikų valdymą ir vartotojų edukaciją.

„Vartojimo paskolos yra klasikinis bankinis produktas, pastaraisiais metais Lietuvoje įgijęs ypatingai brangios paslaugos reputaciją. Klientus laikome lygiaverčiais partneriais ir siekiame, kad ir kur jie nutartų skolintis, suprastų, kaip finansų institucijų siūlomos sąlygos nemaža dalimi priklauso nuo jų pačių. Be to, suteikiame įrankį pagal įvairius parametrus įsivertinti asmeninio finansinio CV patrauklumą bei siekti, kad jis būtų nepriekaištingas“, – teigia „Citadele“ banko atstovė.

Tokių įrankių dėka pats vartotojas gali pasiskaičiuoti, kokios jo pajamos, išlaidos, įsipareigojimai ir jo elgesys vykdant mokėjimus lemia skolinimosi sąlygas.

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys tvirtina, kad finansų rinkos dalyviai turėtų ne tik sudaryti vartotojams kuo lengvesnes sąlygas atsakingai skolintis, bet ir teiktų visą jiems aktualią informaciją.

„Vartojimo kredito skaičiuoklės įrankis – žingsnis į priekį kalbant apie bankų skaidrumą. Tokių įrankių dėka pats vartotojas gali pasiskaičiuoti, kokios jo pajamos, išlaidos, įsipareigojimai ir jo elgesys vykdant mokėjimus lemia skolinimosi sąlygas“, – sako K. Kupšys.

Kredito biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius teigia, jog vartotojų edukacija yra ypač svarbi šiuo metu, stebint bendras vartojimo kreditų rinkos tendencijas.

Gerina finansinį raštingumą

„Gyventojų finansinis raštingumas didėja, tačiau vargu, ar daug vartotojų pasakytų, kokius jų duomenis bankas įvertina prieš suteikdamas finansavimą. Tą iliustruoja ir statistika. 7 iš 10 vartotojų Lietuvoje pirmą kartą pasitikrina savo kredito istoriją pavėluotai. Tai yra ieškodami priežasčių, kodėl jau negavo paskolos, kredito kortelės, ar finansavimo išmaniajam telefonui. Banko sukurtas įrankis skatina pažinti elementus, kurie vertinami skolinantis. Šis įrankis prisidės prie geresnio finansinio raštingumo“, – sako A. Bogdanovičius, kredito biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius.

Lietuvos banko duomenimis, per vienerius metus iki šių metų balandžio šalies bankų suteiktų vartojimo paskolų suma išaugo 8 proc. iki 737,1 mln. eurų. Bankai užima beveik du trečdalius vartojimo kreditų rinkos.

Edukacinę vartojimo kredito skaičiuoklę pristačiusio „Citadele“ banko vartojimo paskolų portfelis 2017 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 13,87 mln. eurų ir buvo 177 proc. didesnis nei prieš metus. Vidutinis banko suteiktos vartojimo paskolos dydis antrąjį šių metų ketvirtį siekė 4292 eurus – 14 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai (3766 eurai).

„Vartojimo paskolų augimą lemia tiek gerėjanti gyventojų finansinė situacija, vis didesnei daliai žmonių leidžianti be problemų pasiskolinti iš banko, tiek ir mažėjančios palūkanos, kurios bankuose yra keliskart palankesnės nei greitųjų kreditų bendrovėse“, – teigia D. Udrienė.

Lietuvos banko duomenimis, vidutinė bankų suteiktų vartojimo kreditų bendros kainos metinė norma 2016 m. buvo 16,8 procento. Tuo tarpu kitų vartojimo kredito davėjų teikiamų paskolų bendros kainos norma buvo 78,9 procento.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės mėnesį atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, nusprendę imti vartojimo kreditą 83 proc. gyventojų pirmiausia kreiptųsi į bankus. Į greitųjų kreditų įmones linkę kreiptis vos 3 proc., į kredito unijas – 7 proc. gyventojų.

Lietuvos banko duomenimis, vidutinė naujų vartojimo paskolų metinė palūkanų norma bankuose 2017 m. gegužės mėnesį siekė 11,89 proc. Tai – 0,39 proc. punkto mažiau nei prieš metus (12,28 proc.) ir net 1,68 proc. punkto mažiau nei tą patį 2015 m. mėnesį (13,57 proc.).

Išbandyti „Citadele“ banko sukurtą edukacinį vartojimo kredito skaičiuoklės įrankį galite čia.