Finansų ministerija pateikė Vyriausybei savo išvadas dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos finansinių rizikų valstybei. Jos kol kas neatskleidžiamos.

Trečiadienį įvykusiame premjero Andriaus Kubiliaus sudarytos ir vadovaujamos Naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje buvo pristatytas visas paketas dokumentų, susijusių su būsimomis VAE statybomis.

Tačiau posėdžio rezultatai pristatyti labai šykščiai. „Aptarėme visą projekto eigą. Komisijai pristatytas VAE parengtas verslo planas, įstatymų, kurie reikalingi kartu su Koncesijos sutartimi, projektai, taip pat pati sutartis. Posėdyje taip pat pristatyta ir aptarta Finansų ministerijos išvada dėl šios sutarties ir paties projekto. Išvadoje nusakomos finansinės rizikos, kurios galėtų atsirasti valstybei įgyvendinant projektą“, - kalbėjo VAE vadovas Rimantas Vaitkus.

Finansų ministerijos išvadose surašyta, kokios galimybės pasiskolinti Lietuvai lėšų, reikalingų statant VAE, kokius finansinius įsipareigojimus gali prisiimti valstybė.

Tačiau konkretūs skaičiai dar neviešinami.

Anksčiau skelbta, kad VAE projektas iš viso kainuos apie 17 mlrd. litų. Lietuvos indėlis į šį projektą gali siekti apie 5-6 mlrd. litų.

Premjeras A.Kubilius yra užsiminęs, kad statybos gali atsieiti ir kiek pigiau. Be to, neva yra galimybių Lietuvai sąlyginai pigiai pasiskolinti lėšas, reikalingas VAE projektui įgyvendinti.

R.Vaitkus tvirtino, kad derybos su strateginiu investuotoju į branduolinę jėgainę japonų korporacija „Hitachi“ bei su regioniniais partneriais – Latvija bei Estija – dar tęsiamos. Todėl dar nėra galimybių tiksliai įvardyti, kiek kainuos pats VAE projektas ir kiek lėšų Lietuvai reikės pasiskolinti jį įgyvendinant.

Be to, neatmetama, kad į VAE projektą sugrįš Lenkija ir bus sugebėta juos sudominti kitus Europos Sąjungos investuotojus. Apie tai užsiminė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Komisijos posėdyje dalyvavusi Visagino merė Dalia Štraupaitė užsiminė, kad Finansų ministerijos išvados esą „yra geros ir didesnių rizikų Lietuvai nėra“.

Tikimasi, kad sprendimus dėl Koncesijos sutarties ir ją lydinčių įstatymų projektų Vyriausybė priims kitą savaitę. Planuojama, kad gegužės 10 dieną sutarties ir įstatymų pakeitimų projektai bus pateikti Seimui svarstyti. Iki birželio pabaigos Seimas turėtų balsuoti dėl Koncesijos sutarties patvirtinimo.

Lietuva turėtų valdyti 34 proc. būsimos naujos elektrinės valdymo įmonės akcijų, kitų akcininkų dalis kol kas yra derybų objektas. Latvijos bendrovė „Latvenergo“ paskelbė norinti ne mažiau kaip 20 proc. akcijų, į tokią pat dalį pretenduoja ir „Eesti energia“, nors oficialiai ši informacija nėra patvirtinta.

Dalis VAE akcijų turėtų priklausyti ir strateginiam investuotojui - Japonijos koncernui „Hitachi“.

Vieno 1350 megavatų reaktoriaus VAE statybos turėtų prasidėti 2014-aisiais, o baigtis 2020-2022 metais.