Praėjusiais metais LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai fiksavo 3511 sukčiavimo incidentų elektroninėje erdvėje, palyginti su 1336 incidentais 2020 metais. Net šešis kartus išaugo „fišingo“ – apgaulės būdo, kai sukčiai pateikia nuorodas į suklastotas internetines svetaines, – incidentų skaičius – pernai fiksuota 914 tokių atvejų, dėl kurių gyventojai patyrė apie 0,8 mln. eurų nuostolių. Daugiau nei du kartus pagausėjo ir telefoninio sukčiavimo atvejų, dėl kurių patirta žala pernai sudarė apie 1,3 mln. eurų. Daugiausiai nuostolių pernai patirta dėl incidentų, kai sukčiai perima susirašinėjimą elektroniniu paštu – iš viso taip išviliota apie 2,7 mln. eurų, nurodoma LBA pranešime.

„Tendencija aiški – sukčiai neketina trauktis iš Lietuvos elektroninės erdvės bei nuolat didina resursus, nukreiptus į atakų organizavimą. Tiek bankų fiksuotas sukčiavimo incidentų skaičius, tiek gyventojų ir verslo patirti nuostoliai pernai augo kartais ir tai rodo tik viena – turime būti dar kritiškesni informacijai, gaunamai nuotolinėmis ryšio priemonėmis – tai įgūdis, be kurio naudotis skaitmeninės erdvės pranašumais ateityje bus tiesiog neįmanoma“, – akcentavo LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Tendencija aiški – sukčiai neketina trauktis iš Lietuvos elektroninės erdvės bei nuolat didina resursus, nukreiptus į atakų organizavimą.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad finansinio sukčiavimo apimtys šiek tiek nuslūgo paskutinįjį 2021 metų ketvirtį – fiksuota apie 10 proc. mažiau sukčiavimo incidentų (1133 atvejai) ir apie 20 proc. mažesni finansiniai nuostoliai nei 2021 m. trečiąjį ketvirtį. Iš viso paskutinįjį 2021 m. ketvirtį finansiniai nusikaltėliai iš įmonių ir gyventojų išviliojo 2,3 mln. eurų, palyginti su 2,9 mln. eurų trečiąjį metų ketvirtį.

Sumažinti sukčių atakų mastą ir daromą žalą siekiama ne vien informacijos sklaida. Pernai gegužę veiklą pradėjęs Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras įsteigė taktinio bendradarbiavimo grupę. Joje dalyvaujantys finansų bei kredito įstaigų ir teisėsaugos specialistai keičiasi informacija dėl aktualios situacijos finansinių sukčiavimų ir jų prevencijos srityje.

Vasarą buvo padaugėję nuorodų į suklastotas internetines svetaines atakų, nukreiptų į šalies piliečius, kai finansiniai sukčiai apsimesdavo bankų darbuotojais ir, bendraudami su jų klientais rusų kalba, neteisėtai įsibraudavo į asmenines bankų sąskaitas bei pasisavindavo santaupas. Skaičiuojama, kad vien tik šių atakų metu finansiniams sukčiams iš gyventojų pavyko išvilioti apie 400 tūkst. eurų. Fiksuojant augantį atvejų skaičių, taktinio bendradarbiavimo grupė koordinavo nuolatinį partnerių keitimąsi informacija ir prevencinių priemonių diegimą, o Lietuvos policijos įsitraukimo ir bendradarbiavimo dėka pavyko užkardyti tolesnes nusikalstamas veikas bei finansinius praradimus, pažymi LBA.

Paskutinįjį 2021 m. ketvirtį laikotarpiu daugiausiai fiksuota „fišingo“ ir kitokių (įvairių sukčiavimo būdų, kurių negalima priskirti vienai kategorijai) incidentų. Taip pat fiksuotas santykinai didelis incidentų, kai sukčiai apsimeta įmonių vadovais, skaičius – pasak specialistų, gyventojams tampant atidesniais ir vis dažniau atpažįstant populiariausius atakų būdus, nusikaltėliai daugiau dėmesio nukreipia į verslą ir naujus sukčiavimo metodus, apie kuriuos gyventojai dar nebūtų girdėję.

„Akivaizdu, kad sukčiai eksperimentuoja ir taiko vis platesnį spektrą sukčiavimo metodų – pastaruoju metu bankų klientai praneša apie suklastotas kurjerių tarnybų internetines svetaines, melagingas trumpąsias žinutes, kuriose pateikiamos nuorodos apie neva gautą siuntą ir pan. Galima sakyti, kad nusikaltėliai ieško individualaus priėjimo prie konkretaus asmens ir tai kelia nerimą, nes atpažinti suklastotą informaciją darosi vis sudėtingiau“, – pranešime cituojama E. Čipkutė.

Daugiausiai nuostolių paskutinį 2021 metų ketvirtį patirta dėl investicinio sukčiavimo (0,82 mln. eurų) ir kitokių sukčiavimo metodų (0,56 mln. eurų).

Per 2021 m. paskutinį ketvirtį bankai klientams grąžino apie 13 proc. visų patirtų nuostolių – tokią dalį incidentų pavyko sustabdyti, nurodo LBA pranešime. Taip pat buvo sustabdytos įtartinos piniginės operacijos, kurių vertė siekė apie 1,1 mln. eurų – beveik 60 proc. daugiau nei trečiąjį metų ketvirtį. Sustabdyti ar sugrąžinti mokėjimo operacijas pavyksta tik išimtiniais atvejais, kai klientai apie sukčiavimo incidentą praneša nedelsiant.

Dažniausiai sukčiai siunčia suklastotus elektroninius laiškus ar SMS žinutes, kurios atrodo panašios į jūsų banko ar kitų naudojamų paslaugų tiekėjų siunčiamą informaciją. Šiuo metodu siekiama iš žmonių išgauti internetinio banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Specialistai pataria peržiūrėti informacijos siuntėjo duomenis, bendrą el. laiško struktūrą. Lietuvoje veikiančios finansų ir kredito įstaigos niekada neprašys atskleisti prisijungimo prie banko sąskaitos duomenų ar atlikti mokėjimo pavedimą, pabrėžia jie.

Sukčiai, skambindami ir prisistatydami banko arba valstybės institucijos atstovais, mėgina užmegzti kontaktą, kad priverstų jus pasidalinti savo asmenine, finansine arba prisijungimo informacija. Bendra rekomendacija – niekada nepasiduoti emocijoms ir neskubėti, neatsakyti į klausimus, jei nesate tikri su kuo kalbate.

Įkyrūs skambučiai, laiškai, rėksmingi skelbimai internete – viskas tam, kad priverstų patikėti, kad jums teikiamas labai patrauklus investavimo pasiūlymas arba proga įsigyti fantastišką prekę. Jeigu tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa – ko gero, tai ir yra apgaulė.

Sukčiai taip pat įsilaužia į elektroninį susirašinėjimą tarp dviejų šalių, pavyzdžiui, prekės pirkėjo ir jos pardavėjo, ir sulaukę patogaus momento informuoja mokėtoją apie pasikeitusią banko sąskaitą. Tam, kad nepakliūtumėte į tokias pinkles, rekomenduojama sulaukus panašaus el. laiško pirmiausiai tiesiogiai susiekti su prekės ar paslaugų tiekėju ir įsitikinti, kad informaciją gavote tikrai iš jo, pataria LBA specialistai.

Sukčių taikinys dažnai būna ir finansų specialistai. Jeigu tvarkote didelės bendrovės finansus, galite sulaukti netikėto skambučio iš tariamo įmonės generalinio direktoriaus, kuris prašo nedelsiant apmokėti sąskaitą faktūrą arba pervesti pinigų, nes esą sprendžia įmonės problemas. Nepaisykite skambinančiojo pažadų atsidėkoti, skubinimo arba grasinimų ir neskubėkite – tai gali būti sukčių manipuliacija. Visada laikykitės įmonėje įprastos mokėjimų tvarkos. Būtinai pasitarkite su kompetentingu kolega ir vadovais, pataria specialistai.

Romantinė apgavystės – dažniausiai būdas, sutinkamas internetinėse pasimatymų svetainėse, tačiau sukčiai dažnai pasinaudoja ir socialiniais tinklais arba elektroniniu paštu, kad užmegztų kontaktą. Įtarimų jie gali sukelti neiškart: pradžioje – romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.