Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kibernetinės atakos yra ta sritis, kurios reikšmė ateityje tik didės.

U. Cerpsas pažymėjo, kad tiek bankai, tiek Latvijos finansų asociacija labai aktyviai šviečia žmones apie rizikas, siejamas su įvairių rūšių sukčiavimu, tačiau sukčiavimo mastai tebėra dideli ir vis auga.

Šiemet iš Latvijos gyventojų telefonu vidutiniškai buvo išviliota beveik 1 mln. eurų per mėnesį, o kas mėnesį užfiksuota kiek daugiau nei 400 tokių sukčiavimo atvejų. Tuo tarpu investicinis sukčiavimas siekia vidutiniškai 0,5 mln. eurų ir 260 atvejų per mėnesį, pažymėjo U. Cerpsas ir pridūrė, kad šiuo atveju kiekvienas turėtų pagalvoti ir apie savo atsakomybę apsaugoti turtą ir nepasitikėti žmonėmis, kurie žada kažką nerealistiško.

„Finansinis sukčiavimas yra reiškinys, kuris niekur nedings. Jis taps vis sudėtingesnis ir profesionalesnis, nes susiduriame ne su keliais pavieniais asmenimis. Šioje srityje veikia puikiai organizuotos ir profesionalios sukčių komandos. Tai nėra pavieniai nusikaltimai, tai yra pramonė“, – pabrėžė U. Cerpsas.

Jis taip pat pažymėjo, kad šioje srityje bankai turi labai glaudžiai bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, mobiliojo ryšio operatoriais ir nuolat informuoti visuomenę.

Kartu U. Cerpsas pažymėjo, kad bankai šiuo metu ypač efektyviai užkerta kelią investiciniam sukčiavimui. „Bankai pagal galimybes kiek įmanydami prisidėjo prie sukčiavimo sustabdymo, tačiau jie turi bendradarbiauti su kitomis institucijomis ir kitais paslaugų teikėjais“, – sakė jis.