„Žmonių pesimizmui įtaką greičiausiai daro ne kas kitas, o pandemijos nulemtas karantinas. (...) Tai yra ganėtinai natūralus efektas, pastebimas ir Europoje, kad vis tik žmonių nuotaikos po truputį linkusios blogėti. Žinoma, Lietuvoje šiuo atveju pablogėjimas yra didesnis. Reikia suprasti, kad iš tiesų yra daug žmonių, kurie ne tik yra priversti sėdėti namuose, bet neturi pajamų šaltinio, ar gyventi iš tų kelių šimtų eurų, kuriuos jiems moka kaip išmoką“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

Reikia suprasti, kad iš tiesų yra daug žmonių, kurie ne tik yra priversti sėdėti namuose, bet neturi pajamų šaltinio, ar gyventi iš tų kelių šimtų eurų, kuriuos jiems moka kaip išmoką.

„Arba žmogus, esantis prastovose, nors ir gauna pajamas, bet nedirba, savęs nerealizuoja, ir jam galbūt darosi sunku psichologiškai, kyla klausimas, o kas, jei dar du mėnesius reikės būti prastovoje, o kas, jei apskritai nebereikės grįžti į darbą?“ – svarstė jis.

Anot ekonomisto, teigiamai nuteikia faktas, kad, palyginti su šalies ekonomine situacija, respondentai optimistiškiau vertino savo šeimos finansus.

„Džiugu, kad yra mažiau pesimistiškai galvojančių apie savo šeimos finansus negu apie valstybės. Tai rodo, kad vis tik tame pesimizme yra tam tikra optimizmo dalelė: galbūt kitiems ir bus blogai, bet aš pats kažkaip susitvarkysiu geriau negu kiti. (...) Kitas dalykas, manau, kad apklaustieji žmonės (...) kokybiškiau ir tiksliau yra linkę vertinti savo asmeninius finansus, ir šis rodiklis tikriausiai yra tvaresnis šiuo atveju“, – sakė jis.

Ekonomistas taip pat teigė, kad, nors žinia, jog didžioji visuomenės dalis galėtų būtų paskiepyta iki liepos mėnesio pradžios, galėtų nuteikti teigiamai, šalies gyventojų nerimą gali kelti pasaulyje fiksuojamos viruso mutacijos.

„Manau, kad daugiau mažiau visi sprendžia apie padėtį ateityje, remdamiesi buvusio ir ateinančio mėnesio prognozėmis. Kalbant apie vakcinaciją, tai iš esmės tėra laiko klausimas, ji vis tiek pavyks, nes liko tik gamybos ir tiekimo klausimai. Tuo pačiu nežinoma, ar vis tik Lietuvos nepasieks kokia (nuožmesnė COVID-19 – ELTA) atmaina. Dabar jau girdime apie Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje ir Jungtinėje Karalystėje cirkuliuojančias viruso atmainas, kurios, natūralu, kels klausimą dėl vakcinos efektyvumo“, – kalbėjo jis.

Marius Dubnikovas. D. Labučio / ELTOS nuotr.

M. Dubnikovas pridūrė, kad kol kas realiausias faktorius, kuris galėtų pakelti šalies gyventojų optimizmą, yra aiškios karantino pabaigos prognozės.

„Sakyčiau, vakcinacija nėra tas kriterijus. Kai virusas pasitrauks ir karantinas bus atšauktas, tai bus svarbesnis dalykas. (...) Šiuo atveju labai svarbu įvardinti arba labai aiškiai suvokti tą datą, (...) kada vakcinacija pasieks tokį lygį, kai mes galime teigti, jog situacija yra suvaldyta“, – teigė jis.

Anot ekonomisto, pasibaigus karantinui iš tiesų galima tikėtis naujo ekonomikos suklestėjimo.

Manau, kad po to, kai drąsiai galėsime išeiti iš karantino, ekonomika turėtų suklestėti.

„Manau, kad po to, kai drąsiai galėsime išeiti iš karantino, ekonomika turėtų suklestėti. Optimizmas žmonių akyse bus pakankamai didelis, kai tiek mėnesių visi buvo priversti užsidaryti ir apsiriboti. Tad pirmas žingsnis bus padaryti visa tai, ko nebuvo galima daryti prieš tai“, – tikino jis.

2020 metų pabaigoje vykusi rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad keturi iš dešimties (41 proc.) 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų manė, kad per ateinančius 12 mėnesių jų šeimos finansinė padėtis pablogės: 11 proc. nurodė, kad labai pablogės, ir 30 proc., kad šiek tiek pablogės.

Tokia pat dalis (39 proc.) tikėjosi, kad jų šeimos finansinė padėtis 2021 metais nepasikeis (nei pagerės, nei pablogės), o kiek mažiau nei dešimtadalis (8 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per metus pagerės: 1 proc., kad labai pagerės, ir 7 proc., kad šiek tiek pagerės. 12 proc. respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Tuo metu daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustų suaugusių šalies gyventojų manė, kad per ateinančius 12 mėnesių Lietuvos ekonominė padėtis pablogės: 18 proc. nurodė, kad labai pablogės, ir 40 proc., kad šiek tiek pablogės.

Ketvirtadalis (23 proc.) manė, kad ekonominė padėtis 2021 metais nepasikeis, o kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) atsakė, kad šalies ekonomika per šiuos metus pagerės (1 proc. – labai pagerės ir 12 proc., kad šiek tiek pagerės). 6 proc. respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.