Paprasčiausios kasdienės bankinės operacijos internete lietuviams kai kuriais atvejais kainuoja dvigubai daugiau nei kitų Baltijos šalių gyventojams. Anot Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, už kasdienes paslaugas lietuviai sumoka daugiau, bet pigiau skolinasi, pigesnės jiems ir banko kortelės aptarnavimo paslaugos. Tuo metu finansų analitikas Valdemaras Katkus sako, jog paslaugų įkainių situaciją – nenormali: „Lietuvos gyventojų ir įmonių skaičius toks, koks, kartu sudėjus, Latvijos ir Estijos, tačiau bankai sako, kad sąnaudos yra tokio dydžio, jog tik su esamais įkainiais apsimoka teikti paslaugas. Tai – nesuprantama.“

Bankai Lietuvoje siekia, kad klientai vis dažniau naudotųsi elektronine bankininkyste, bando atpratinti nuo banknotų piniginėse. Tačiau pačių paprasčiausių elektroninės bankininkystės operacijų kaina didžiuosiuose Lietuvos bankuose – gerokai didesnė, nei tuose pačiuose bankuose kitose Baltijos šalyse.

LRT.lt palygino keleto pagrindinių operacijų įkainius visose trijose šalyse veikiančiuose SEB, „Swedbank“, DNB ir „Nordea“ bankuose. Vietinių mokėjimų internetu į kito asmens sąskaitą tame pačiame banke mokestis Lietuvoje svyruoja nuo 0,23 iki 0,29 Eur. Latvijoje brangiausias šios operacijos mokestis – 0,14 Eur, Estijoje – 0,16 Eur.

Vietinis mokėjimas į banko sąskaitą, esančią kitame banke Lietuvoje, kainuoja nuo 0,35 iki 0,43 Eur. Latvijos bankuose, kurių įkainius lyginame, operacijos kaina – nuo 0,30 iki 0,36 Eur, Estijos – 0,32–0,38 Eur.

Tik Lietuvoje egzistuoja į sąskaitą pervestų lėšų įskaitymo mokestis, kai pinigai atkeliauja iš kitame banke esančios sąskaitos. Šis mokestis siekia 0,35-0,41 Eur. Kitose Baltijos šalyse už tai, kad į sąskaitą pervedami pinigai, gavėjas nemoka.

S. Kropas: įkainiai didžiausi, bet skolina pigiai

Pasak S. Kropo, vertinti ir lyginti kelių paslaugų įkainius yra neteisinga – esą reikėtų palyginti bent dešimties pagrindinių paslaugų kainas bei tai, kiek vidutiniškai per metus sumoka aktyvus klientas.

„Lietuvoje vienas aktyvus klientas, įskaitant palūkanas už paskolas, sumoka bankui vidutiniškai 28 Eur per metus, Latvijoje – 46, o Centrinėje Europoje apie 100–120 Eur per metus. Netgi Latvijoje, kur įkainiai, atrodo, būtų panašūs, klientas sumoka dvigubai daugiau. Nes jūs nevertinat skolinimo kainos. Lietuvoje, pavyzdžiui, kortelių aptarnavimo mokestis yra mažiausias“, – kalba S. Kropas.

Paklaustas, kodėl žmogų, kuris tiesiog naudojasi brangesnėmis kasdienės bankininkystės paslaugomis, turi guosti tai, kad, jei jis skolintųsi iš banko, darytų tai pigiau nei kaimynai, pašnekovas atsako, kad nėra nesvarbių paslaugų.

„90 proc. naudojasi mokėjimo paslaugomis, 10 proc. skolinasi ir turi paskolas, bet banko verslas yra bendras verslas. Negali pasakyti, kad kitos paslaugos – nesvarbu. Gal bankas daugiau nori aptarnauti klientus, kurie nori turėti būstą, įsigyti buities prietaisus. Tai yra prioritetų dalykas“, – kalba S. Kropas.

V. Katkus: bankų kainodara – nesuprantama

Finansų analitiką stebina bankų kainodara: kaip įkainiai šalyje, kurioje gyventojų ir įmonių tiek, kiek, sudėjus, Latvijos ir Estijos, gali būti didesni nes pastarosiose.

„Lietuvos gyventojų ir įmonių skaičius ir toks, koks Latvijos ir Estijos, kartu sudėjus. Tačiau bankai sako, kad sąnaudos yra tokio dydžio, kad kitaip, nei su esamais įkainiais, paslaugų teikti neapsimoka. Tai yra niekaip nesuprantama.

Turint mintyje, kad šiuo metu mažmeninė bankininkystė Lietuvoje yra naikinama, infrastruktūra tampa mažiau prieinama (mažinami filialų, bankomatų skaičiai, neinvestuojama į mažmeninės bankininkystės plėtrą), dalis paslaugų turėtų būti teikiama pigiau“, – teigia V. Katkus.

Teisingu poelgiu V. Katkus vadina Lietuvos banko siūlymą įvesti būtiniausių bako paslaugų krepšelį su fiksuota viršutine jo kaina. Lietuvos bankas siūlo į krepšelį, kurio didžiausia kaina būtų 1,53 Eur, įtraukti: ne mažiau kaip dešimt bet kokių pavedimų internetu, neribotą į sąskaitą įskaitytų lėšų įskaitymą, 550 Eur ir daugiau išgryninimą bankomate Lietuvoje, banknotų įnešimą į sąskaitą, mokėjimo kortelės išdavimą ir atnaujinimą, sąskaitos atidarymą ir tvarkymą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės priemonę.

„Banko komisiniai tokiu atveju sumažės, bet gal tuomet Lietuvoje baigsis vadinamoji „komunalinė bankininkystė“, kai bankai apmokestina visas operacijas, kiek tik gali, ir beveik neužsiima tuo, kuo turėtų užsiimti ir iš kur turėtų ateiti pagrindinės banko pajamos – paskolų, lizingo teikimu“, – tvirtina finansų analitikas.

Lietuvos banko siūlymas – pagrįstas

Anot V. Katkaus, bankų įkainių situaciją keisti reikėjo jau seniai. Tai bandyta daryti, vos tik Vitas Vasiliauskas tapo Lietuvos banko valdybos pirmininku. Tačiau užtruko daug laiko, kol reikalai pajudėjo.

„Bankas aiškina, kodėl mokėjimų krepšelio kainos viršutinė riba turėtų būti 1,53 Eur per mėnesį. Skaičius nėra iš piršto laužtas: šiuo metu valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) yra 102 Eur. Skaičiuojama, kad išlaidos būtiniausioms bankinėms operacijoms neturėtų būti daugiau kaip 1,5 proc. VRP dydžio.

550 Eur, kuriuos būtų galima nemokamai išsigryninti, taip pat neatsirado iš niekur. Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje („į rankas“) yra 553,8 Eur. Tai yra teisinga, nes, kaip žinome, darbuotojai negali pasirinkti – gauti atlyginimą grynais ar elektroniniais pinigais tiesiai į sąskaitą. Lygiai taip pat į sąskaitas žmonės gauna ir įvairias pašalpas, kai kurias kitas socialines išmokas“, – aiškina finansų analitikas.

Taip pat, pasak pašnekovo, reikia nepamiršti, kad grynieji pinigai yra Lietuvos centrinio banko, o ne privačių bankų pinigai. Todėl Lietuvos bankas gali pasakyti, kad gyventojai turi teisę nemokamai gauti 550 Eur.

„Visi pokyčiai yra orientuoti į tai, kad sumažėtų mažiausiai uždirbančių žmonių sąnaudos. Tai yra socialiai teisinga ir pašalina tokias anomalijas, kaip lėšų įskaitymo mokestis, kurio nėra nei Estijoje, nei Latvijoje, nei jokioje Skandinavijos šalyje.

Valdžia iki šiol keliaklupsčiavo prieš bankus. Neaišku, kaip Lietuvos banko iniciatyvai seksis Seime. Kai reikės balsuoti už įstatymą, sužinosime, kiek tarp Seimo narių yra bankų lobistų“, – kalba V. Katkus.