Lietuvoje šiais metais bus užfiksuotas žemiausias vidutinės metinės infliacijos rodiklis per pastarąjį dešimtmetį – remiantis bankų prognozėmis, prekės ir paslaugos vidutiniškai brangs 0,2-0,3 procento. Finansų ekspertų teigimu, šiuo požiūriu Lietuva, palyginti su daugeliu kitų euro zonos naujokių, įveda bendrąją ES valiutą itin palankiu periodu, kai pastebimam kainų augimui nėra jokių priežasčių.

„Infliacijos požiūriu valiutos pasikeitimui metas yra itin tinkamas. Šiuo metu tarptautinėse maisto ir energetinių žaliavų rinkose kainų vektoriai svyra žemyn, o mūsų maža atvira ekonomika importuoja šias tendencijas. Kainoms kilti nėra daug paskatų ir šalies viduje“, – teigė DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Prognozuojama 2015 m. infliacija – apie 1 procentą

Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija 2015-aisiais sieks 1,2 proc. – t.y. tiek pat, kiek ir 2013 metais. Tokios pat – ir DNB prognozės, o SEB bankas skelbia, kad kainos kitąmet turėtų augti dar mažiau – 0,7 procento.

„Pirmaisiais mėnesiais po euro įvedimo infliacija išliks nedidelė. Labiausiai jos tendencijas lems pasaulinių energijos išteklių kainų pokyčiai, bendras defliacinis klimatas daugelyje Europos šalių. Infliaciją kiek didins paslaugų kainų apvalinimas po euro įvedimo, akcizų tabakui ir alkoholiui padidinimas nuo kovo mėnesio. Kaip rodo Latvijos patirtis, paslaugų kainų didėjimas gali išlikti gana spartus ir po euro įvedimo. Kita vertus, išryškėjęs paslaugų brangimas Lietuvoje dar prieš valiutos pasikeitimą veikiausiai reiškia ir tai, jog šio brangimo įvedus eurą nebebus“, – komentavo SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Euro poveikis kainoms – iki 0,3 procento

Analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad praktiškai visose euro zonos naujokėse prieš euro įvedimą visuomenė tikėjosi gerokai didesnio neigiamo efekto prekių ir paslaugų kainoms, nei jis buvo iš tiesų.

Pasak DNB banko vyriausiosios analitikės I. Genytės-Pikčienės, tose šalyse, kuriose infliacijai pažaboti nebuvo imtasi pakankamai priemonių, kainos kilo sparčiau. Tai pirmiausia pasakytina apie euro zonos senbuves. Pvz., Ispanijoje euro įvedimo poveikis infliacijai sudarė 0,62 proc., Suomijoje – 0,5 proc., Prancūzijoje – 0,38 proc., Airijoje – net 0,69 procento.

Tuo tarpu euro zonos naujokėse naujos valiutos poveikis jau buvo žymiai nuosaikesnis – visose per pastarąjį dešimtmetį eurą įvedusiose šalyse jis neviršijo 0,3 procento. Dėl euro įvedimo infliacija Estijoje padidėjo 0,3 proc., Maltoje – 0,2 proc., Slovakijoje – 0,25 proc., Latvijoje – iki 0,21 procento.

Tačiau visuomenės lūkesčiai buvo kitokie – prieš valiutos pasikeitimą gyventojų prognozuojami kainų pokyčiai ženkliai viršijo realius infliacijos rodiklius. I. Genytės-Pikčienės teigimu, niūrias prognozes lėmė nepalanki ankstesniųjų šalių patirtis ir baimė, kad verslas pasinaudos proga kilstelėti kainas.

Pastebime tik kainų augimo atvejus?

„Tai, kad prognozuojami kainų pokyčiai ženkliai viršijo realią infliaciją, rodo, kad gyventojų lūkesčiai buvo tik nepagrįstos baimės“, – konstatavo banko „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

SEB banko vyriausioji analitikė I. Tauraitė atkreipė dėmesį, jog didesni negu reali infliacija buvo ne tik gyventojų prognozuojami, bet ir po euro įvedimo suvokiami kainų pokyčiai.

„Žmonės dažniau perka smulkias, mažesnės vertės prekes, kurių kainoms apvalinimo efektas turi didesnės įtakos negu stambių pirkinių atveju. Be to, pasireiškia kainų suvokimo asimetrija – tikintis, jog kainos didės, pastebimi būtent padidėjimo atvejai, o ne visi pokyčiai – ir padidėjimai, ir sumažėjimai“, – sakė V. Tauraitė.