Anot jos, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas  2025–2027 metais turėtų paspartėti vidutiniškai iki 2,9 proc. per metus.

„Lietuvos ekonomika šiemet grįš į augimo kelią. Atnaujintos projekcijos rodo, kad infliacija šiais metais mažės sparčiau nei projektuota praėjusių metų pabaigoje ir, tikėtina, kris žemiau 2 procentų ribos“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vidutinė metinė infliacija šiemet, manoma, sieks 1,9 proc., o kitąmet – 2,2 procento. Gruodį atitinkamai prognozuota 2,8 proc. ir 2,4 procento.

Mažesnę infliaciją lems šiuo metu vyraujanti palanki ir palyginti stabili situacija energijos, maisto žaliavų rinkose, palankesnės neenerginių importuojamų prekių kainų tendencijos, energijos žaliavų kainų prielaidos.

Nedarbo lygis šiemet sieks 6,7 proc., o 2025 metais – 6,5 procento. Tuo metu darbo užmokesčio augimas atitinkamai turėtų siekti 8,6 proc. ir 5 procentus.

„Darbo rinka išliks atspari – nedarbo lygio išaugimo nesitikime. Tuo tarpu atlyginimai ir toliau augs gana sparčiu tempu bei ženkliai viršys infliaciją, o tai didins žmonių perkamąją galią ir skatins vartojimą“, – sakė G. Skaistė.

infliacija šiais metais mažės sparčiau nei projektuota praėjusių metų pabaigoje ir, tikėtina, kris žemiau 2 procentų ribos.

 

Numatoma, kad atsigaunant ekonominiam aktyvumui darbuotojų paklausa išliks stipri, todėl užimtų gyventojų skaičius 2024 metais padidės 0,5 proc., o kitais metais sumažės 0,1 procento.

Anot ministerijos, tęsiantis namų ūkių pajamų augimui ir infliacijos mažėjimui, gyventojų perkamoji galia toliau stiprės. Šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti 3,1 proc., o 2025–2027 metais toliau gerėjant gyventojų finansinei padėčiai namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti kiek sparčiau – po 3,4 proc. kasmet.

Investicijos Lietuvoje pernai augo 10,6 proc., tačiau išliekant sugriežtintai Europos Centrinio Banko pinigų politikai, 2024 metais numatomas nuosaikesnis investicijų augimas – 3,5 proc. Vėliau (2025–2027 metais) prisitaikius prie finansavimo sąlygų pokyčių, esant stabilesnei išorės aplinkai, išliekant poreikiui didinti energetinį efektyvumą bei spręsti įtampos darbo rinkoje klausimą, augimo tempas galėtų paspartėti iki 5,4 proc.

Scenarijuje numatoma, jog palankesnė pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų raida lems nuosaikų eksporto atsigavimą. Projektuojama, jog 2024 metais prekių ir paslaugų eksportas augs 3,5 proc. Numatant užsienio paklausos spartesnį augimą, 2025–2027 metais augimas galėtų siekti 5,2 procento.

Ministerija pabrėžia, kad scenarijus sudarytas vis dar esant išskirtinai dideliam išorės aplinkos nestabilumui ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygoms, tęsiantis kariniams veiksmams Ukrainoje bei geopolitinėms įtampoms ir esant sugriežtintai monetarinei politikai.

„Rusijos karas prieš Ukrainą, geopolitiniai neramumai Artimuosiuose Rytuose, pernelyg stiprus monetarinės politikos sugriežtinimas, spartesnis energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų augimas, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas – dalis neigiamų rizikos veiksnių, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis“, – skelbia ministerija.

Prie teigiamų rizikų ji priskiria stipresnę vidaus ir užsienio paklausą, ekonominį augimą skatinačią fiskalinę politiką, investicijų į ginklų sistemas padidėjimą, sparčiau įgyvendinamus Europos žaliojo kurso ir kitus ES lėšomis finansuojamus projektus, palankesnes demografines tendencijas ir kvalifikuotų darbuotojų imigraciją, spartesnį perėjimą prie žaliosios energetikos.